Ar galima naikinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą atidalijant sklypą (2021-03-12)

KLAUSIMAS

Žemės sklypui  (kad. Nr. XXX), esančiam XXX., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu buvo įregistruotas ūkininko ūkis ir 2008-X-X suderinta ūkininko sodybos pastatų vietos parinkimo schema.

Suderinus Ūkininko sodybos schemą buvo parengtas „Ūkininko sodyba. Gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato statyba“ techninis projektas. 2008-X-X tuo pagrindu išduotas statybos leidimas Nr. XXX. Gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato statybai, XXX., žemės sklype kad. XXX. Statybos leidimo XXX pagrindu pastatytas ir priduotas gyvenamasis namas XXX.

Kilus poreikiui pertvarkyti žemės sklypą ir siekiant įsitikinti, jog suskaidžius patvirtintą ūkininko sodybos pastatų vietos parinkimo schemą tai nekels neigiamos įtakos statinių teisėtumui, prašau išsamiai paaiškinti:

1.  Ar žemės ūkio paskirties žemėje kaimo plėtros žemėtvarkos projekto panaikinimas be naujo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto nedaro neigiamos įtakos statytų statinių teisėtumui.

2. Teisės aktai numato, kad viename žemės sklype gali būti planuojama tik viena ūkininko sodyba, kuri turi būti planuojama vientisa. Ar po to, kai statyba atlikta kaimo plėtros žemėtvarkos projekto pagrindu, galima tą žemės sklypą suskaidyti į smulkesnius sklypus nebesitvirtinant jokio naujo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ir nenumatant naujos ūkininko sodybos? 

3. Ar kaimo plėtros žemėtvarkos projekto panaikinimas ir ūkininko sodybos pastatų vietos parinkimo schemos neturėjimas žemės sklype kad. Nr. XXX nepadarys neigiamos įtakos gyv. namo Un. Nr. XXX statybos teisėtumui žemės ūkio paskirties žemėje. 

4.  Ar pertvarkant sklypą, kad. Nr. XXX, ir jam panaikinus kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendinius nekils būtinybė keisti žemės ūkio paskirties žemės į kitą paskirtį, jei kaimo plėtros žemėtvarkos projektas bus panaikintas, o pagal jį statytas gyvenamasis namas liks stovėti žemės ūkio paskirties žemėje.

5. Ar pertvarkant žemės sklypą, kad. Nr. XXX, galima panaikinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ir suformuoti naujus žemės ūkio paskirties žemės sklypus iki 50 arų dydžio su juose esančiais pastatais.

6. Ar pertvarkant žemės sklypą, kad. Nr. XXX, galima naikinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ir suformuoti naujus žemės ūkio paskirties žemės sklypus virš 50 arų su juose esančiais pastatais, bet netvirtinant naujos ūkininko sodybos ir neturint pastatų vietos parinkimo schemos.

ATSAKYMAS  (2021-03-12, (9.12)2D-3846)

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

          Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą, konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo  klausimais.

          Jūsų paklausimas susijęs su konkrečiu kaimo plėtros žemėtvarkos projektu, jo galiojimo panaikinimu, naujo projekto rengimo privalomumu. Todėl atkreipdami dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo atvejais atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), teikiame tik su paklausime nurodyta situacija susijusių teisės aktų nuostatas ir nuomonę dėl jų taikymo.

          Pažymime, kad Žemės ūkio ministerija yra ne kartą pagal kompetenciją pareiškusi nuomonę, kad pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojantį teritorijų planavimo reglamentavimą žemės ūkio veiklai skirtiems statiniams statyti privalomumo rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto nėra, jeigu tik savivaldybės lygmens bendrajame plane ir (ar) vietovės lygmens bendrajame plane nėra nustatytas sprendinys, kad tokius statinius galima statyti tik pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektus.

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 5 straipsnio 4 dalies 1 punktu, žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai yra specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai. TPĮ 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

          Kaip nustatyta TPĮ 22 straipsnio 3 dalyje, neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose parengti ir patvirtinti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentaiprivalomi juos patvirtinusiems subjektams, žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui.

          TPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.

          Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sudėtį ir jų turinį, organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese nustato Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 (toliau – Taisyklės1).

          Taisyklių1 9 punkte nurodyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti teritorijų planavimo uždaviniai yra: suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant ūkininko sodybos ribas ir ūkininko sodybos statinių statybos zoną (žemės sklypo dalis (dalys), kurioje (kuriose) galima numatoma statyba), žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingų kitos (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) paskirties pastatų ir inžinerinių statinių (toliau – kitos paskirties statiniai) statybos zoną, taip pat numatyti žemės tvarkymo priemones, reikalingas planuojamai žemės ūkio veiklai vykdyti, nepažeidžiant aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimų.

          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.

          Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį, rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai.

          Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto, nustato Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintosLietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės2). Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams ir jis gali būti rengiamas, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus (Taisyklių2 2 p.).

          Atsižvelgdami į nurodytas teisės aktų nuostatas, teikiame nuomonę pagal Inspekcijos kompetenciją dėl Jūsų paklausimo.

          Teisės aktai nenumato kaimo plėtros žemėtvarkos projektų panaikinimo procedūros. Manome, kad konkretus kaimo plėtros žemėtvarkos projektas netenka galios tik sklypui (-ams) parengus naują kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Šis projektas, esant poreikiui, taip pat gali būti keičiamas ar koreguojamas Taisyklių1 nustatyta tvarka.

          Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai gali būti statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Manome, kad sklypą, kuriame teisėtai pastatyta ūkininko sodyba pagal projektą, parengtą vadovaujantis galiojančio kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendiniais, Taisyklių2 nustatyta tvarka galima padalinti, jei padalijus sklypo su pastatytu ūkininko sodybos gyvenamuoju namu plotas bus ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.  Mažesniame sklype ūkininko sodyba (jos gyvenamasis namas) likti negali. Šiuo atveju reikėtų teisės aktų nustatyta tvarka keisti žemės paskirtį  ir nustatyti atitinkamą žemės sklypo naudojimo būdą.

          Rengti naują kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, keisti ar koreguoti galiojantį projektą būtų privaloma, jeigu savivaldybės lygmens bendrajame plane ir (ar) vietovės lygmens bendrajame plane yra nustatytas sprendinys, kad žemės ūkio veiklai skirtus statinius galima statyti tik pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektus.

          Jeigu teisėtai pastatytas ūkininko sodybos gyvenamasis namas yra  įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tai po to pasikeitę teritorijų planavimo dokumentai ar teisės aktai jo statybos teisėtumui įtakos nedaro, nes Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

          Kaip ir minėta, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo atvejais atlieka NŽT. Todėl išsamesnės informacijos Jus dominančiais klausimais, susijusiais su Projekto rengimu, konkretaus kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendinių įgyvendinimo, jo keitimo, koregavimo ar naujo projekto rengimo galimybėmis, siūlome kreiptis į NŽT (jos teritorinį padalinį).

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.