Ar galimas žemės sklypo paskirties keitimas iš žemės sklypo žemės ūkio paskirties į namų valdos paskirties sklypą inicijuojant kraštovaizdžio plano ir (arba) bendrojo plano sprendinių koregavimą (2022.10.21)

KLAUSIMAS

      Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo, 4 straipsnio 3 dalimi „Teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.“ bei 50 straipsnyje išdėstytomis nuostatomis, žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais. Planuojamas paskirties keitimas iš žemės sklypo žemės ūkio paskirties į namų valdos paskirties sklypą (sklypo kad. <...>. (toliau – žemės sklypas)), bei padalyti sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-12-18 sprendimu Nr. T3-477, sprendiniais. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ zonos) Bendrąjį planą (patvirtintas 2019 metais), žemės sklypas patenka į urbanizuotą „Mažo užstatymo intensyvumo teritorija“ zoną, tačiau pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą (patvirtintas 2014 metais), sklypas patenka į „M4 (ūkinių miškų)“ zoną. Aktualu pažymėti, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-12-17 sprendimu Nr. T3-571 (toliau – kraštovaizdžio planas) yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-393 (toliau – bendrasis planas), sprendinių sudėtinė dalis (priedas). Remiantis anksčiau išdėstytu, prašome paaiškinti, teritorijų planavimo dokumentų hierarchiją ir ar sudėtinės bendrojo plano dalies (priedo) sprendiniai gali prieštarauti pagrindiniam dokumentui, t.y. bendrajam planui. Kokiais detaliojo plano sprendiniais turėtų vadovautis teritorijų planavimo sąlygas išduodanti institucija? Ar galimas žemės sklypo paskirties keitimas iš žemės sklypo žemės ūkio paskirties į namų valdos paskirties sklypą inicijuojant kraštovaizdžio plano ir (arba) bendrojo plano sprendinių koregavimą? Ar gali savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis bei kitais teisės aktais, gavęs iniciatoriaus prašymą, įsakymu leisti rengti formavimo pertvarkymo projektą, kurio tikslas nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypą – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus ir padalyti į du ar daugiau žemės sklypų, nustatyti ar panaikinti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas?

ATSAKYMAS (2022.10.21,  Nr. 2D-19175)

      Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

      Taip pat informuojame, kad Inspekcija veiklą vykdo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia, vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai Inspekcijos žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, vertinamojo pobūdžio išvadų teikimo ar sprendimų priėmimo. Be to, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 ir 20 punktais, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra savivaldybių savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) funkcijos. Atsižvelgdami į tai, ir vadovaudamiesi Konsultavimo taisyklėmis, pagal Inspekcijai Priežiūros įstatymu priskirtą kompetenciją teikiame informaciją apie su paklausimu susijusį teisinį reglamentavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

      Dėl prašymo „ <...> paaiškinti, teritorijų planavimo dokumentų hierarchiją ir ar sudėtinės bendrojo plano dalies (priedo) sprendiniai gali prieštarauti pagrindiniam dokumentui, t.y. bendrajam planui“.

Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.

      TPĮ 50 straipsnyje įtvirtinta, kad pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

      Taigi, bendruoju atveju, įvertinus šias TPĮ nuostatas, manytina, kad sprendinių nesuderinamumo/prieštaravimo tarp skirtingo lygmens teritorijų planavimo dokumentų neturėtų būti.

Dėl klausimo „Kokiais detaliojo plano sprendiniais turėtų vadovautis teritorijų planavimo sąlygas išduodanti institucija?“

      Planavimo sąlygų išdavimą reglamentuoja Aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijos planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Teritorijos planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašas, kurio 5 punkte^[2] nurodyta, kuo planavimo sąlygas išduodanti institucija turi vadovautis. Atsižvelgus į tai, manytina, kad išduodant planavimo sąlygas detaliesiems planams rengti, į sąlygas turi būti įrašomi visi galiojantys teritorijų planavimo dokumentai.

Dėl klausimo „Ar galimas žemės sklypo paskirties keitimas iš žemės sklypo žemės ūkio paskirties į namų valdos paskirties sklypą inicijuojant kraštovaizdžio plano ir (arba) bendrojo plano sprendinių koregavimą?“

      Bendrojo plano koregavimo ir keitimo tvarka yra reglamentuota TPĮ 28 straipsnyje ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių^[3] šeštajame skirsnyje.

TPĮ  6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Atsižvelgus į pirmiau  išdėstytą, fiziniai asmenys neturi teisės kreiptis dėl savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų keitimo ar koregavimo inicijavimo.

      Dėl klausimo „Ar gali savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis bei kitais teisės aktais, gavęs iniciatoriaus prašymą, įsakymu leisti rengti formavimo pertvarkymo projektą, kurio tikslas nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypą – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus ir padalyti į du ar daugiau žemės sklypų, nustatyti ar panaikinti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas?“

      TPĮ 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kada gali būti rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus atvejus, kai pagal šiuose planuose, numatančiuose tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis šiuose planuose numatytais principais, suformuojami nauji žemės sklypai ar pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas.

      Teritorijų, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo dokumentai išvardyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje^[4]. Manome, kad tik šiuose dokumentuose (tarp jų – patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose) gali būti nustatomos, keičiamos ar naikinamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.