Ar privaloma koreguoti detalaus plano sprendinius keičiant įvažiavimo vietą (2023-04-18)

KLAUSIMAS

1. Ar būtina koreguoti detalaus plano sprendinius planuojant įvažiavimą kaip parodyta mūsų sprendiniuose ar tai yra tik patekimo preliminari vieta nes taip nurodyta ir prie sutartinių ir detalaus plano koregavimas pagal Lietuvos respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28-o straipsnio 9-ą punktą nebūtinas?

2. Ar būtina koreguoti detalaus plano sprendinius planuojant įvažiavimą kaip parodyta mūsų sprendiniuose (t.y. planuojant šiek tiek arčiau rytinės sklypo ribos, nes gatvės projektas nėra parengtas, įvažiavimai detaliajame plane nėra užkoordinuoti ir detalaus plano koregavimas pagal

Lietuvos respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28-o straipsnio 9-ą punktą nebūtinas?

ATSAKYMAS (2023-04-18, (9.12)2D-6625)

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo.

          Pateikiame su paklausimu susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

          Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 2 straipsnio 28 dalyje apibrėžta, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas.

TPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

 Detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles^[2] (toliau – Taisyklės), detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas TPĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas.

 TPĮ 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad detaliuosiuose planuose nustatomiplanuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis.

Detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas reglamentuotas TPĮ 19 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti išduodami statybą leidžiantys dokumentai Statybos įstatymo nustatyta tvarka, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra neprivalomi.

Pažymėtina, kad, 2021-07-01 įsigaliojus naujai TPĮ redakcijai, detaliųjų planų sprendinių koregavimas atsietas nuo techninio projekto rengimo (t. y. neliko detaliojo plano koregavimo techninio projekto rengimo metu).

Atsižvelgiant į TPĮ 28 straipsnio 9 dalies nuostatą, detaliuosiuose planuose (arba vietovės lygmens bendruosiuose planuose, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami šiuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir nesikeičia nustatytos pasekmės ar poveikis aplinkai.Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija. 

Taisyklių 318 punkte nustatyti atvejai, kuriais galiojantys detalieji planai gali būti koreguojami,jeigu jų neprivaloma keisti pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 315 punktą.

          Taisyklių 318.3.6. papunktyje nurodyta, kad vadovaujantis TPĮ 28 straipsnio 9, 10 dalimis ir Taisyklių 320 punktu, TPĮ 28 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais savivaldybės mero sprendimu koreguojama planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis.

          Vadovaujantis Taisyklių 323.1 punktu, TPĮ 28 straipsnio 9 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje nurodyti detaliojo plano sprendiniai TPĮ 28 straipsnio 9, 10 dalyse ir Taisyklių 320 punkte nustatytomis sąlygomis gali būti keičiami savivaldybės mero sprendimu, prieš tai šio plano koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo (sklypų), kuriame keičiami nustatyti sprendiniai, valdytojai, naudotojai ir Teritorijų planavimo komisija.

          Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto nuostatas, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos. Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės administracija, atsižvelgusi į numatomiems sprendiniams turinčias įtaką aplinkybes, įvertinusi teisės aktų visumą, aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, turi teisę ir pareigą spręsti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo klausimus.

          Apibendrindami pirmiau nurodytą teritorijų planavimo dokumentų teisinį reguliavimą, dėl  paklausime suformuluotų 1 ir 2 klausimų informuojame, kad susisiekimo komunikacijų išdėstymo principų koregavimo ir detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo atvejais sprendimus priima šiuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinantis subjektas.

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.