Ar privaloma rengti detalųjį planą kai nežinoma ar žemės sklypas patenka į gamtinį karkasą (2021-02- 22)

KLAUSIMAS

Remiantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 1 d.:

„Detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus)“.

LR Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 4 d. 2 p., kaip vienas iš atvejų, kada detalieji planai nerengiami, nurodyta:

„2) jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai“;

Asociacijai, susipažinus su LR Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis atvejus, kada detalieji planai rengiami / nerengiami, kilo abejonė dėl pareigos rengti detalųjį planą žemiau nurodytam žemės sklypui, siekiant jame pastatyti komercinės paskirties pastatą. 

Žemės sklypas, yra Vilniaus mieste, urbnizuojamoje teritorijoje pagal Vilniaus m. bendrąjį planą iki 2015 m. Pagrindinė žemes sklypo naudojimo paskirtis – Kita, naudojimo būdas - Komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės sklypas pagal galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m., patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, Miesto ir apylinkių gamtinio karkaso schemą, yra ties gamtinio karkaso lokalinio vidinio stabilizavimo arealo zonos riba ir iš dalies patenka į šią zoną. Dėl BP parengti naudoto mastelio 1:25000 nėra galimybės tiksliai nustatyti, kur baigiasi gamtinio karkaso lokalinio vidinio stabilizavimo arealo zona.  Tad nurodytu atveju pagal bendrąjį planą nėra galima nustatyti visus privalomus teritorijos naudojimo reglamentus, susijusius su gamtinio karkaso apsaugos reikalavimų įgyvendinimu.

Remiantis galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 9 p., :įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, techniškai negali būti ieškoma atitikmens tarp BP sprendinių ir rengiamų DP dėl mastelių skirtumo (teritorijų veiklos apibūdinimo skiriamoji riba turi būti konkretizuojama detaliuosiuose planuose), 10 p. bendrojo plano sprendiniai parengti ir vertinami masteliu 1:25000 ir į tikslesnį mastelį netransformuojami. Rengiant kitos rūšies teritorijų planavimo dokumentus, bendrojo plano sprendiniai – teritorijų funkcinių zonų ribos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trasos tikslinami pagal specifinius (gamtinius ir urbanistinius) teritorijų požymius“.

Bendrojo plano sprendiniuose neparodyti ir nenagrinėjami atskiri žemės sklypai, nefiksuojamos jų ribos. Atsižvelgiant į tai, vien pagal bendrąjį planą nėra galima tiksliai identifikuoti, kokia apimtimi aptariamas žemės sklypas patenka į Gamtinio karkaso vidinio stabilizavimo arealus, kadangi bendrojo plano Miesto ir apylinkių gamtinio karkaso schemos, mastelis ir žemės sklypo mastelis skiriasi. Tačiau, kaip nurodyta bendrojo plano tekstiniuose reglamentuose, Asociacijos vertinimu, tokiu atveju turėtų būti rengiamas detalusis planas tikslu konkretizuoti bendrojo plano sprendinius.

Remiantis Gamtinio karkaso nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96, 11 p. „Gamtiniame karkase esančių kitos paskirties žemės sklypų užstatymo tankis ribojamas iki 30 procentų ploto, išskyrus miestų, miestelių kompleksiniuose ir (ar) specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose numatytas visuomeninės paskirties teritorijas, kuriose, įvertinus teritorinę erdvinę kraštovaizdžio struktūrą ir geoekologinį potencialą, užstatymo tankis pažeisto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijose gali būti padidintas iki 50 procentų sklypo ploto. Stipriai pažeisto (degraduoto) geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijose kitos paskirties žemės sklypų užstatymo tankis gali būti didesnis nei 50 procentų, tačiau tokiais atvejais atskirųjų ir priklausomųjų želdynų normos didinamos ne mažiau kaip 10 procentinių punktų“.

Nurodytas reglamentavimas suponuoja, kad identifikuoti, ar žemės sklypas patenka į gamtinį karkasą be kita ko yra būtina, siekiant nustatyti teritorijos naudojimo reglamentą, o būtent, to sklypo užstatymo tankį, t.y. ar jis turi būti ribojamas iki 30 proc. ar 50 proc.

Be to, Gamtinio karkaso nuostatų 10 p. nustato, kad:

„Gamtinio karkaso teritorijose, kurias pagal savivaldybių ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius planus numatyta urbanizuoti, turi būti įgyvendinamos kompleksinių ir specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų nuostatos, saugomų teritorijų tvarkymo planų sprendiniais nustatytos gamtinio karkaso kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo priemonės, nurodytos Nuostatų 20 punkte“.

Analizuojamu atveju gamtinio karkaso teritoriją Vilniaus miesto bendruoju planu buvo numatyta urbanizuoti, bet teritorijų planavimo dokumentų, nustatančių gamtinio karkaso kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo priemones, nebuvo ir nėra parengta.

Be to, remiantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 4., rengiant detalųjį planą, privaloma vadovautis bendrajame plane nustatytomis gamtinio karkaso ir ekologinių tinklų ribomis, jas detalizuojant pagal specifinius vietovės požymius, ir teisės aktų nustatytais veiklos ribojimais. Tai patvirtina, kad rengiant detalųjį planą gamtinio karkaso ribos turi būti tikslinamos ir nustatomi teisės aktų numatyti veiklos ribojimai.

Atsižvelgiant į nurodytą, Asociacija prašo nurodyti, ar aukščiau įvardinta situacija, kai vien pagal bendrąjį planą nėra galima tiksliai identifikuoti, ar žemės sklypas patenka į gamtinį karkasą, atitinka vieną iš LR Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 4 d. numatytų pagrindų, ir ar siekiant šiame žemės sklype vykdyti statybos darbus, privalo būti rengiamas detalusis planas.

ATSAKYMAS  (2021-02-22,  Nr. (9.12)-2D-2651)

Atsakydami į Jūsų paklausime išdėstytus klausimus, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas rašte, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, kai detalieji planai nerengiami).

TPĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad detalieji planai pradedami rengti savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą dėl detaliojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Detaliųjų planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau išdėstytuose teisės aktuose nėra nustatytos prievolės parengti detalųjį planą norint vykdyti statybos darbus (TPĮ 20 straipsnio 1 dalis), ir į tai, kad teisė spręsti, ar tikslinga TPĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais (kai detalieji planai rengiami) rengti detalųjį planą suteikta planavimo organizatoriui (savivaldybės administracijos direktoriui) (TPĮ 24 straipsnio 1 dalis), manome, kad būtent šis subjektas ir turėtų įvertinti Jūsų nurodytas aplinkybes spręsdamas dėl detaliojo plano rengimo. Pažymime, kad pagal TPĮ 6 straipsnio 3 dalį fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.