Ar privalomas detaliojo plano keitimas visai suplanuotai teritorijai (2022-08-19)

KLAUSIMAS

Prašome  pateikti išaiškinimą ar konkrečiu atveju, tikrai būtina rengti brangiai kainuojantį detaliojo plano keitimą visai anksčiau suplanuotai teritorijai, apimant kitus žemės sklypus ir įtraukiant jų savininkus, kas dar labiau apsunkina detaliojo plano parengimo galimybes ar visgi šiuo atveju galima rengti detaliojo plano korektūrą, koreguojant sprendinius  žemės sklype (kad. Nr. xxx) esančiame Noriškių k., Nausodžio sen., Plungės r., i teritoriją, atitinkančią kvartalo sąvoką nustatyti kaip nagrinėjamą teritoriją, kurioje papildomai nagrinėjamas teritorijos kraštovaizdis, esamos ir (ar) suplanuotos urbanistinės struktūros, inžinerinės ir socialinės infrastruktūrą, kaip tai numato Teritorijų planavimo įstatymas.

ATSAKYMAS (2022-08-19, (9.12)2D-15093)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) gavo ir išnagrinėjo Jūsų 2022-07-11 „Prašymą pateikti išaiškinimą“ (toliau – paklausimas).

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai Inspekcijos žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ar sprendimų priėmimo.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų koregavimo ir keitimo atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 28 straipsnyje. Savivaldybės institucija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, priima sprendimą, ar kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas turi būti keičiamas (TPĮ 28 str. 4 ir 5 d.), ar gali būti koreguojamas (TPĮ 28 str. 6 d.).

TPĮ 28 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kada turi būti keičiamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas (kitais atvejais šis dokumentas gali būti koreguojamas keičiant ir (ar) papildomai nustatant reikiamus sprendinius):

1) dėl numatomų sprendinių reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje;

2) visojeanksčiau suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti, visas galiojančiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente pagal teritorijų planavimo lygmenį nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, privalomuosius reikalavimus arba privalomą teritorijos naudojimo reglamentą;

3) kai šio dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia

keisti.

TPĮ 28 straipsnio 5 dalies nuostatose nėra reikalavimo keisti, o ne koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. TPĮ įtvirtinta prievolė keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kainumatomi sprendiniai neatitinka išduotų teritorijos planavimo sąlygų ir reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje.

 Teritorijų planavimo dokumentų keitimo, koregavimo tvarką nustato Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės^[2] (toliau – Taisyklės). Taisyklių 315 punkte įtvirtinta, kad konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar gali būti koreguojamas, išskyrus šiame punkte nurodytus atvejus, kai detalusis planas turi būti keičiamas.

TPĮ 17 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Keičiant ar koreguojant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje. Šiais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma nagrinėjama (numatomų sprendinių įtaką patirianti) teritorija, atitinkanti kvartalo apibrėžtį. Mažesnėje kaip kvartalas teritorijoje detaliojo plano sprendiniai keičiami atsižvelgus į nagrinėjamos teritorijos kraštovaizdį, esamas ir (ar) suplanuotas urbanistines struktūras, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą“.

TPĮ 2 straipsnio atitinkamai 10, 12, 27 ir 28 dalyje pateiktos tokios sąvokų apibrėžtys: „Kvartalas – gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.“;  „Planuojama teritorija – teritorija, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas“; „Teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai,kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai“; „Teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas“.

          Taigi sąvokos „nagrinėjama teritorija“ ir „planuojama teritorija“, nėra tapačios, t. y. planuojama teritorija – tai teritorija, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame  grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai, o „nagrinėjama teritorija“ – tai  numatomų sprendinių įtaką patirianti teritorija, atitinkanti kvartalo apibrėžtį, bet joje nėra nustatomigrafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto nuostatas teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos. Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą.

          Kaip nurodyta Taisyklių 315 punkte, konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar gali būti koreguojamas

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.