KLAUSIMAS

1. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – BP) Aiškinamajame rašte nurodyta, kad tai yra kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės Taryba įtvirtina miesto erdvinės struktūros plėtojimo ir teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas iki 2030 metų. Taigi, šiomis BP nuostatomis turi vadovautis visi, kurie patenka į šio dokumento taikymo dispoziciją.

2. BP Aiškinamojo rašto antro skirsnio 71.4.2. punkte numatyta, kad kol neparengti BP sprendinius konkretizuojantys vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, statybai šlaituose ir jų prieigose, esančiuose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, taikomi pastatų aukščio iki 50 m atstumu nuo šlaitų ir apatinės briaunos ribojimai.

3. Atsižvelgiant į šią teisės normą, kyla du klausimai,

Pirma, ar ši BP norma (greta šlaito statomų pastatų aukščio ribojimai) lygiai taip pat galioja ir yra taikytina kai asmuo stato naują statinį ar ir tuomet, kai vykdo jo rekonstrukciją nuo pamatų (jei išlikę tik pamatai)?

Antra,  jei asmuo rekonstrukcijos atveju galėtų nesilaikyti greta šlaito statomų pastatų aukščio ribojimų, ar jis gali padidinti rekonstruojamu statiniu užstatomą žemės sklypo plotą? Pavyzdžiui, kaip vertinti situacijas, kai asmuo, negalėdamas statyti pageidaujamo aukščio pastato, registruoja sklype esančio sunykusio statinio pamatus ir vykdo šio statinio rekonstrukciją už jo buvusių pamatų ribų, tokiu būdu gaunant iš esmės naują statinį, kurio pamatai su senojo statinio pamatais sutampa tik labai nežymiai (keliais procentais). Ar tokiais veiksmais neapeinamos imperatyvios BP nuostatos, nustatančios pastatų aukščio ribojimus? Ar atsakymui turi reikšmės aplinkybė, kad šlaite yra saugoma teritorija – mieste esantis miškas su šlaitiniais medynais?

ATSAKYMAS (2022-12-08, (9.12)2D-22246)

Atsakydami į Aplinkos ministerijos persiųstą paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse  (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktį, konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, statinių statybos galimybių studijų atlikimo ir išvadų teikimo, todėl teikiame nuomonę tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

TPĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami išduodant statybą leidžiančius dokumentus Statybos įstatymo nustatyta tvarka šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais arba kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, įgyvendinantys vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nerengiami.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad nepriklausomai nuo to ar numatoma nauja statyba ar statinio rekonstrukcija, o žemės sklype nėra parengto detaliojo plano, žemės valdytojai ir naudotojai privalo vadovautis visais bendrojo plano sprendiniuose nustatytais reikalavimais, tame tarpe ir tekstiniais reglamentais.

Tuo pačiu informuojame, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punkte nurodyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškosios Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą, todėl manome, kad dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių išaiškinimo konkrečiu atveju reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

Atnaujinimo data: 2023-09-23