Dėl savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo taikymo (2022-12-20)

KLAUSIMAS. UAB „X“ (toliau – Įmonė), atsižvelgdama į tai, kad Aplinkos ministerija yra viena iš Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – Įstatymas) rengėjų ir Aplinkos ministerijos kompetenciją reglamentuojant statybos sritį, teikia šį paklausimą dėl Įstatymo taikymo. 1. Įmonė kartu su sklypo bendraturčiu UAB „Y“ (toliau – Kitas statytojas) sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią numatė vykdyti administracinio pastato, susidedančio iš 4 korpusų, naują statybą keliais etapais. Pirmų trijų korpusų A, B1 ir B2 statybą (pirmas etapas) vykdo Kitas statytojas, o ketvirto korpuso C (antras etapas) statybą numato vykdyti Įmonė. Pirmiems trims korpusams statyti (pirmas etapas) Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) išdavė prisijungimo sąlygas, kuriomis Kitas statytojas buvo įpareigotas suprojektuoti, pastatyti ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybei viešąją infrastruktūrą. Kitas statytojas ir Administracija įgyvendinant prisijungimo sąlygas pasirašė viešosios infrastruktūros projektavimo sutartį. Sutartis sudaryta iki Įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2021-01-01), ji yra galiojanti, dalis viešosios infrastruktūros projektavimo ir įrengimo darbų yra atlikta. Be to, Kitas statytojas ir Administracija pasirašė paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį, pagal kurią numatyta, kad Kitas statytojas suteiks paramą pinigais Administracijai. Ši sutartis taip yra sudaryta iki Įstatymo įsigaliojimo 2021- 01-01 ir yra galiojanti. Pirmiems trims korpusams statyti 2019-07-18 ir 2020-07-10 buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai. 2. Įmonė, ketindama vykdyti ketvirtojo korpuso C (antrojo etapo) statybą (nedidinant anksčiau pradėtų statyti ir iš esmės užbaigtų pirmų trijų korpusų bendrojo ploto), 2022 metais atliko visuomenės informavimo apie visuomenei svarbaus statinio projektavimo procedūras, pradėjo rengti naują statybos techninio projekto laidą ir kreipėsi į Administraciją dėl savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo. – 2/3 – Ištrauka iš Projektinių pasiūlymų sklypo plano: pirmi trys korpusai A, B1 ir B2 (primas etapas), ketvirtas korpusas – C (antras etapas) Kadangi projektuojama vieno pastato, susidedančio iš keturių korpusų A, B1, B2, ir C, nauja statyba ir keičiasi esminiai projekto sprendiniai (projektuojamas ketvirtas pastato korpusas C), naujoje statybos techninio projekto laidoje yra nurodyti visų keturių korpusų bendrieji rodikliai - tiek pirmų trijų korpusų, statomų Kito statytojo pagal anksčiau išduotus statybą leidžiančius dokumentus, tiek ir numatomo Įmonės statyti ketvirtojo korpuso. 3. Administracija Įmonės mokėtiną infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiavo vertindama visų keturių korpusų bendrąjį plotą, nurodytą naujoje techninio projekto laidoje. 4. Mūsų nuomone toks nurodyto viešojo subjekto veikimas prieštarauja Įstatymui ir teisės principams, numatantiems, kad teisinis reguliavimas negalioja atgal (lex retro non agit) išskyrus išimtis, kurios šiuo atveju yra neaktualios. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir teismų praktikoje įtvirtintas teisės aktų negaliojimo atgal (lex retro non agit) principas. Lex retro non agit reiškia, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios arba, kitaip tariant, negalioja atgaline tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006; 2019-04-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-378/2019). Kaip ir minėta pirmų trijų korpusų (pirmo etapo) statybą leidžiantys dokumentai buvo gauti iki Įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2021-01-01. Vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, buvo gautos prisijungimo sąlygos, pasirašytos jas įgyvendinančios sutartys, pagal kurias Kitas statytojas įsipareigojo suprojektuoti, pastatyti ir neatlygintinai perduoti – 3/3 – savivaldybės nuosavybėn viešąją inžinerinę infrastruktūrą, buvo pasirašyta paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartis. 5. Negali susiklostyti situacija, kai dėl tos pačios pastato dalies (trijų korpusų A, B1 ir B2 statybos): · vienas statytojas neatlygintinai suprojektuoja, pastato ir savivaldybei perduoda viešąją inžinerinę infrastruktūrą ir dar sumoka paramą pinigais (teisiniams santykiams taikomas iki 2021-01-01 galiojęs reguliavimas); · o kitas statytojas už tuos pačius korpusus A, B1 ir B2 dar kartą sumoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką pagal nuo 2021-01-01 įsigaliojusį Įstatymą. 6. Juo labiau, kad analizuojamu atveju Administracija ketina įpareigoti Įmonę mokėti įmoką už kito juridinio asmens faktiškai įvykdytą plėtrą (A, B1 ir B2 korpusus), t. y. Įmonei sukuriamos prievolės, nesusijusios su jos statytojo teisės įgyvendinimo apimtimi. 7. Manome, kad Administracija privalėtų Įmonės mokėtiną savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoti tik už naujoje projekto laidoje naujai projektuojamą ketvirtą korpusą C (jo bendrąjį plotą). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašome pateikti motyvuotą Aplinkos ministerijos nuomonę, ar Administracija teisingai taiko Įstatymą.

ATSAKYMAS (2022-12-20 Nr. 2D- 23168 (9.12 Mr))

Atsakydami į Aplinkos ministerijos persiųstą paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija veiklą vykdo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, vertinamojo pobūdžio išvadų dėl kitų subjektų (pvz., savivaldybės administracijos) reikalavimų, įpareigojimų ar priimtų sprendimų teikimo.

Paklausime keliami klausimai dėl Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) taikymo konkrečiu atveju, prašant „<...> pateikti motyvuotą Aplinkos ministerijos nuomonę, ar Administracija teisingai taiko Įstatymą“.

Pažymėdami, jog nenagrinėjome konkretaus statybos projekto, projektinių pasiūlymų (įskaitant pateiktą ištrauką iš projektinių pasiūlymų sklypo plano) sprendinių, naujos projekto laidos rengimo aplinkybių, pateikiame tik su paklausime keliamu klausimu susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo, laikydami, kad kreiptasi į savivaldybės administraciją dėl savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo SIPĮ nustatyta tvarka.

SIPĮ 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, taikydamas savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus).

SIPĮ 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryta sutartis, kuria numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, gali būti keičiama pagal šio įstatymo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis SIPĮ nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti, IS „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1475 „Dėl kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) (įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d.) patvirtinti:

1. Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas.

2. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika (toliau – Metodika).

Metodikos 22 punkte (kai nesudaroma sutartis) ir 25 punkte (kai sudaroma sutartis) reglamentuota tvarka, kaip perskaičiuojamas įmokos dydis, kai keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai.

Pavyzdžiui, pagal minėtos metodikos 25 punktą, kai sudaroma sutartis, tai „Mokėtojas, norėdamas gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kai keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, prieš teikdamas prašymą išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, turi organizatoriui pateikti Metodikos 1 priede nurodytos formos prašymą perskaičiuoti įmokos dydį. Įmokos dydis perskaičiuojamas taikant Metodikos 24 punktą. Jeigu perskaičiuota įmoka yra mažesnė už organizatoriaus nurodytą Įmokos apskaičiavimo akte, skirtumas grąžinimas mokėtojui per 3 mėnesius nuo prašymo grąžinti įmoką pateikimo. Jeigu perskaičiuota įmoka yra didesnė už organizatoriaus nurodytą Įmokos apskaičiavimo akte, mokėtojas sumoka organizatoriui skirtumą tarp apskaičiuotos ir perskaičiuotos įmokos dydžių iki prašymo išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą pateikimo dienos.“

Mūsų nuomone, įsigaliojus SIPĮ, kai statytojas siekia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kai keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, įmoka galėtų būti perskaičiuojama pagal Metodikoje įtvirtintus principus. T. y., kai keičiami esminiai statinio projekto, pagal kurį jau yra išduotas (-i) statybą leidžiantis (-ys) dokumentas (-ai), sprendiniai ir rengiama projekto A laida, manome, jog įmoka galėtų būti apskaičiuojama, vertinant skirtumą tarp pagal projekto A laidą paskaičiuotos įmokos ir pagal projektą, pagal kurį 2019 ir 2020 metais išduoti statybą leidžiantys dokumentai, paskaičiuotos įmokos. Tačiau, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatomis, iki teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal projekto A laidą turi būti pasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Iki SIPĮ įsigaliojimo sudaryta sutartis, kuria numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, gali būti keičiama pagal SIPĮ reikalavimus. Taigi visi klausimai (įskaitant jau sumokėtos įmokos užskaitą) gali būti aptariami šioje sutartyje.

Taip pat manome, kad savivaldybė (savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius), kiekvienu konkrečiu atveju įvertinusi aplinkybių visumą ir teisės aktų reikalavimus, turi kompetenciją nagrinėti infrastruktūros įmokos nustatymo klausimus.

Papildomai informuojame, kad ginčai dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarčių vykdymo ir išlaidų, patiriamų įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, kompensavimo sprendžiami šalių derybomis. Jeigu šalys nesusitaria, ginčai nagrinėjami teisme (Įstatymo 8 straipsnio 12 dalis).

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.