Dėl statinių naudojimo priežiūros (2020.07.03)

KLAUSIMAS

          Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 8 p. numatyta, kad statinio naudojimas ir priežiūra prasideda užbaigus jo statybą, ir tęsiasi iki statinio naudojimo pabaigos (statinio išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos) arba iki statinio griovimo darbų pradžios.

<...> seniūnija2017 m. <...> d. raštu Nr. <...> informavo <...> rajono savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) apie apleistą pastatą, esantį <...>. Pranešime nurodoma, kad nebaigtas statyti kultūros rūmų pastatas turi avarinės būklės požymių, kelia pavojų žmonėms ir aplinkai. 2018 m. <...> d. <...> buvo atlikta kultūros rūmų, unikalus numeris <...> (toliau – pastatas), apžiūra vietoje. Nustatyta, kad pastatas yra nenaudojamas, gali kelti pavojų žmonėms, ypač vaikams, nes netoli šio pastato yra mokykla, gyvenamieji namai. Pastate nėra langų ir durų, visos angos atviros, dalis perdangų ir sienų laikančiųjų konstrukcijų yra sugriuvę, yra pastato avarinės būklės požymių, yra atskirų perdangos ir sienų konstrukcijų griūties pavojus, matyti akivaizdžių pastato mūrinių ir gelžbetoninių konstrukcijų korozijos (paveiktos atmosferinių kritulių) požymių, teritorija aplink pastatą ir jo viduje apaugusi krūmais, yra požymių (batų persakai, tušti buteliai, tuščios maisto produktų pakuotės statinio viduje ir kt.), kad pastate lankosi pašaliniai (galimai nepilnamečiai) asmenys ir aplink jį daug statybinio laužo ir šiukšlių, pradeda augti krūmai. Sugriuvusi dalis žemės sklypą juosiančios medinės tvoros, teritorija aplink pastatą neprižiūrima į ją netrukdomai gali patekti pašaliniai asmenys. Nekilnojamojo turto registro, registro numeris <...>, duomenimis, pastatas nuosavybės teise priklauso <...>. Pastato savininkas įpareigotas imtis priemonių, kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į pastato vidų, rekomenduota imtis priemonių pastato laikančiosioms konstrukcijoms apsaugoti nuo ardančio atmosferinių kritulių poveikio ir galimos jų griūties. Pastato savininkas užkalė durų ir langų pirmame aukšte angas.

           <...> seniūnija2019 m. <...> raštu Nr. <...> informavo Administraciją apie apleistą pastatą. Pranešime nurodoma, kad nebaigtas statyti kultūros paskirties pastatas turi avarinės būklės požymių, kelia pavojų žmonėms ir aplinkai.         

           Atsižvelgdama į pastato būklę bei vadovaudamasi Statybos įstatymo 47 str. 1 d. 4 p. nuostatomis, Administracija 2020 m. <...> d. raštu  Nr.  <...> kreipėsi į pastato savininką su reikalavimu suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį. Apie priimtas priemones ir konkrečius jų įgyvendinimo terminus buvo prašoma informuoti Administraciją iki 2020 m. <...> d. Iki š. m. <... > d. negauta jokio pastato savininko pranešimo apie priimtas priemones susidariusiai situacijai spręsti.

            Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekaValstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o šio straipsnio 2 d. nurodytas baigtinis statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas, apimantis konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą.

Vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo 37 str., prašome Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pagal kompetencijąsuteikti metodinę konsultaciją statinių naudojimo priežiūros klausimams spręsti, būtinoms priemonėms parinktiir taikyti: paaiškinti, ar galima atlikti nebaigto statyti pastato statinių naudojimo priežiūrą Reglamento nustatyta tvarka, ar galima pastato savininką patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnį dėl statinio (jo patalpų) naudojimo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (47 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose) ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimo ne pagal paskirtį.

              Tuo atveju, jeigu informacijos suteikti negalite, prašome nurodyti konkrečias atsisakymo suteikti tarnybinę pagalbą priežastis ir (ar) teisinį pagrindą.

ATSAKYMAS (2020.07.03, Nr. (9.12)- 2D-8903)

     Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

     Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti.

     Statybos įstatymo 40 straipsnyje nurodyta, kad pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas kai pastatytas ar nebaigtas statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą.

     Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių (išskyrus energetikos objektų, susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose) naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.

     Statybos įstatymo 47 straipsnio dalyje 2 dalyje nustatyta, kad pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį galima naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.

     Administracinių nusižengimų kodekso 598 straipsnio 82 punkte nustatyta, kad dėl 359 straipsnio nusižengimų (Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka), baudžia savivaldybės administracijos pareigūnai.

     Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 8 punkte nurodyta, kad statinio naudojimas ir priežiūra prasideda užbaigus jo statybą, ir tęsiasi iki statinio naudojimo pabaigos (statinio išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos) arba iki statinio griovimo darbų pradžios.

     Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, manome, kad savivaldybių administracijos turi vykdyti esamų, išskyrus nebaigtus statyti statinius, statinių naudojimo priežiūrą ir Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomas nebaigtiems statyti statiniams. Tačiau, kaip nustatyta Statybos įstatymo 40 straipsnyje, pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas kai pastatytas ar nebaigtas statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą.

     Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.