Dėl vienbučio gyvenamo namo naujos statybos pagal detalaus nustatytą ribą iki kaimyninio sklypo ribos (2023-06-01)

KLAUSIMAS Pagal paruoštą detalųjį planą nustatyta užstatymo riba ir užstatyti leidžiama teritorija sutampa su kaimyninio sklypo riba (buvo nustatyta pagal seniau stovėjusį pastatą). Ar statyba minėtoje vietoje galima mažesniu nei 1m (~50cm nuo ribos) atstumu nuo sklypo ribos. Klausimas kilo, nes atsiranda nesutapimas su str , kur atstumas, su rašytiniu pritarimu, gali būti nemažesnis 1m., pgl.:STR 1.05.01:2017 „STATYBĄ LEIDŽIANTYS DOKUMENTAI. STATYBOS UŽBAIGIMAS. NEBAIGTO STATINIO REGISTRAVIMAS IR PERLEIDIMAS. STATYBOS SUSTABDYMAS. SAVAVALIŠKOS STATYBOS PADARINIŲ ŠALINIMAS. STATYBOS PAGAL NETEISĖTAI IŠDUOTĄ STATYBĄ LEIDŽIANTĮ DOKUMENTĄ PADARINIŲ ŠALINIMAS“ PATVIRTINIMO . 7 priedas. 4. Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

ATSAKYMAS (2023-06-01 Nr. 2D-9546 (9.12 Mr))

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo, todėl atsakyme pateikiamos tik su paklausimu susijusios teisės aktų nuostatos ir nuomonė dėl jų taikymo.

Paklausime prašoma pateikti išaiškinimą dėl vienbučio gyvenamojo namo naujos statybos pagal detalaus nustatytą ribą iki kaimyninio sklypo ribos ir  nurodyta: „Pagal paruoštą detalųjį planą nustatyta užstatymo riba ir užstatyti leidžiama teritorija sutampa su kaimyninio sklypo riba (buvo nustatyta pagal seniau stovėjusį pastatą). Ar statyba minėtoje vietoje galima mažesniu nei 1 m (~50cm nuo ribos) atstumu iki sklypo ribos <...>“.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 17, 18 ir 19 dalyse atitinkamai nurodyta: Statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastatų ir (ar) turinčių stogą inžinerinių statinių antžeminės dalies gatvės fasado projekcija, neįskaitant balkonų, erkerių, karnizų ir kitų fasado elementų; 18. Statybos riba – linija, už kurios pastatų ir (ar) turinčių stogą inžinerinių statinių statyba negalima;  19. Statybos zona – planuojamosteritorijos dalis, kurioje yra arba numatomos pastatų ir (ar) turinčių stogą inžinerinių statinių antžeminės dalys.

Šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje – detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka.

Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo, redakcijos galiojusios nuo 2004-09-08 iki 2006-06-07, 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomisrengiant detaliuosius planus, be kita ko, buvo nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – statinių statybos zona, statybos riba ar linija.

Remiantis Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239,  43.5 punkto nuostatomis rengiant detaliuosius planus, vienas iš nustatomų privalomųjų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų – statinių statybos vieta (žemės sklypo dalis, kurioje numatoma statyti pastatus (statinius), statybos riba – linija, už kurios negalima pastatų (statinių) statyba, ar statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastato (statinio) gatvės fasado projekcija, išskyrus inžinerinius tinklus.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 330 punkte nustatyta, kad galiojančiuose detaliuosiuose planuose vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal šių planų rengimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, išskyrus atvejus, kai, patvirtinus detaliuosius planus, įsigalioja teisinis reguliavimas, pagal pakeistas sąvokų apibrėžtis nustatantis daugiau galimybių suplanuotai veiklai vykdyti.

Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi atvejais nustatytais Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878  (toliau – STR 1.05.01:2017), 7 priede.

Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi atvejais nustatytais 7 priedo 1-5 punktuose, tame tarpe,  statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos (7 priedo 3 p.); Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (7 priedo 4 p).

Sutikimai (susitarimai) neprivalomi atvejais nustatytais STR 1.05.01:2017 7 priedo: 6 punkte – jei turimi servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius); 7 punkte –1.2 ir 2.2 papunkčiuose nustatytiems reikalavimams žemės sklypuose ar kitose teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir (ar) statybos zona yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose; 8 punkte – statinio rekonstravimo atveju, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų; statybos darbams nurodytiems 9 punkte.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (toliau – STR 2.02.01:2004),  193 punkte nustatyta – „Reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [3.2]. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą“.

193¹ punkte: „Šio Reglamento 193 punkto reikalavimai netaikomi žemės sklypuose, kuriuose istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas [3.49] ir (ar) statybos zona numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, patvirtintuose iki 2014 m. lapkričio 18 d., jei po šių dokumentų patvirtinimo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais žemės sklypai nebuvo padalyti, atidalyti, sujungti ar perdalyti“.

Pažymėtina, kad STR 2.02.01:2004 nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiaigyvenamieji pastatai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (toliau – STR 2.02.09:2005), 8 priede pateikiami statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai. Šio priedo 1.1 punkte nustatyta, kad – „Reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [3.2]. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą;“.

STR 2.02.09:2005 nenumato išimčių, leidžiančių negauti besiribojančių sklypų savininkų sutikimų, statant arčiau sklypo ribos, nei numatyta šiame reglamente.

Atsižvelgiantį galiojantį teisinį reguliavimą,  kai statybos zona ir statybos riba yra nustatyta arčiau nei norminiai atstumai iki sklypo ribos, gauti besiribojančių sklypų savininkų sutikimų neprivaloma tik teisės aktuose nustatytais atvejais, tai yra:

• statant gyvenamuosius pastatus, išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus, pagal STR 2.02.01:2004 193¹ reikalavimus, kai istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir (ar) statybos zona numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, patvirtintuose iki 2014 m. lapkričio 18 d., jei po šių dokumentų patvirtinimo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais žemės sklypai nebuvo padalyti, atidalyti, sujungti ar perdalyti;
• STR 1.05.01:2017 7 priedo 6-9 punktuose nustatytais atvejais.

Visais kitais atvejais, negavus besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo privaloma išlaikyti norminius atstumus, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos statybos zonos ir statybos ribos. Papildomai informuojame, kad jei besiribojančių sklypų savininkų sutikimai dėl statybos arčiau sklypo ribos, nei numato teisės aktai, buvo gauti rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai pakartotinai jų gauti neprivaloma.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.