Detaliųjų planų objektas – kvartalas (2022-12-21)

KLAUSIMAS Vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10 punkto nuostata, kad kvartalas – gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt., prašome pateikti išaiškinimą, ar pagal žemiau pateiktą schemą (1 priedas ), kai privačios nuosavybės žemės sklypai apjungiami į vieną teritorinį vienetą ( kvartalą ), siekiant parengti teritorijų planavimo dokumentą detalųjį planą, kurio tikslai yra pakeisti žemės sklypų paskirtį į gyvenamąją teritoriją ir padalinti į sklypus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai, atitinka kvartalo sąvoką, nurodytą teritorijų planavimo įstatyme. Rengiant detalųjį planą būtų vadovaujamasi parengtu Klaipėdos miesto Bendruoju planu, kuris nurodo, kad šioje teritorijoje galimas ekstensyvus užstatymas su vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba.

ATSAKYMAS (2022-12-21 Nr. 2D-23269 (9.12 Mr))

Atsakydami į Jūsų  paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija veiklą vykdo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais.

Inspekcijos funkcijos teritorijų planavimo srityje yra apibrėžtos Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią Inspekcija vykdydama teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą nagrinėja teritorijų planavimo proceso metu  priimtų administracinių sprendimų teisėtumą, taip pat  nagrinėja sprendimų, kuriais patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai ir administracinių sprendinių, priimtų nevykdant teritorijų planavimo proceso, teisėtumą, tačiau Inspekcija nėra įgaliota aiškinti ar iš anksto vertinti galimybių planavimo organizatoriui priimti atitinkamus administracinius sprendimus atsižvelgiant į galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgdami į tai, teikiame tik Inspekcijos specialistų nuomonę dėl Jūsų rašte pateikto klausimo.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 17 straipsnio 5 dalimi, „Detaliųjų planųobjektai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, yra:

1) esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai;

2) esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai“.

TPĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta, kad kvartalas – gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.

To paties straipsnio 36 ir 37 dalyje pateiktos tokios sąvokų apibrėžtys: urbanizuojamos teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose; urbanizuotosteritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.

Pagal Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 257.2 papunktį, kvartalo planuojamos teritorijos ribos nustatomos, įvertinant esamą bei suplanuotą urbanistinę struktūrą aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Į kvartalo planuojamą teritoriją gali būti įtrauktos teritorijos tarp esamų ir (ar) suplanuotų inžinerinės infrastruktūros koridorių, natūralių barjerų – žemės reljefo formų, vandens telkinių, esamų ir (ar) suplanuotų želdinių, esamų antropogeninių komponentų.

Vadovaujantis TPĮ 6 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius. TPĮ 25 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad mažiausias detaliųjų planų objektas – kvartalas, o konkrečias planuojamos teritorijos ribas nustato planavimo organizatorius – savivaldybės administracijos direktorius.

Sprendžiant klausimą dėl detaliojo plano rengimo konkrečiame žemės sklype pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus pirmiausia reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją, kadangi teritorijų planavimas, teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p.).

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.