DP koregavimas BP keitimo metu (2022-09-14)

KLAUSIMAS prašymu pateikti išaiškinimą dėl teisės normų, suteikiančių galimybę vienu metu atlikti koregavimą bei keitimą kelių, skirtingo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, ir jų sprendinių

Kreipiamės į Jus ir prašome patvirtinti, kad: - detaliajame plane galima nustatyti maksimalius reglamentus leistinus komercinės paskirties pastatų naudojimo būdui, įvedus nuostatą, kad „maksimalus prekybos plotas neturi viršyti detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo metu galiojančio bendrojo plano maksimalaus rodiklio“ net ir nelaukiant bendrojo plano keitimo įsigaliojimo, galima užbaigti detaliojo plano koregavimą ir maksimalaus prekybos ploto sprendinys galės būti naudojamas pakeisto bendrojo plano, jei detaliajame plane bus nuostata „maksimalus prekybos plotas neturi viršyti detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo metu galiojančio bendrojo plano maksimalaus rodiklio“, kai detaliojo plano planavimo nei tikslai nei uždaviniai nenumatė poreikio ir atitinkamai sprendiniuose nebuvo nustatomas maksimalaus prekybos ploto rodiklis. Prašome šį teiginį pagrįsti teisės aktų nuostatomis, argumentuojant, kodėl sutinkama su juo.

Jeigu su teiginiu nesutinkama, prašome pagrįsti, koks teisės aktas draudžia procedūrą atlikti tokiu būdu ir kokiu būdų galima būtų ją atlikti nelaukiant bendrojo plano keitimo procedūros pabaigos.

ATSAKYMAS (2022-09-14 Nr. 2D- 16693 (9.12 Mr))

Paklausime prašoma pateikti išaiškinimą „<...> dėl teisės normų, suteikiančių galimybę vienu metu atlikti koregavimą bei keitimą kelių, skirtingo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, ir jų sprendinių“, nurodant, kad „<...> yra atliekamas savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas“ ir kad „Siekiant ekonomiškumo principo užtikrinimo bei laiko sąnaudų efektyvaus panaudojimo, pradedama detaliojo plano koregavimo procedūra, nelaukiant bendrojo plano keitimo pabaigos“, ir patvirtinti arba paneigti pastarąjį teiginį.

Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad detalieji planai (toliau – DP) (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas DP teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai:

1) numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti;

2) numatoma keisti ar koreguoti galiojančius DP, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą;

3) juos privaloma rengti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog DP galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai (toliau – TPD), kuriuose nustatomas DP teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie DP pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka.

TPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad TPD taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais TPD sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens TPD sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Šio straipsnio 5 dalyje teigiama, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

TPĮ 50 straipsnyje nurodyta, kad pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji TPD turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens TPD ir privalo įvertinti galiojančių TPD sprendinius.

Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijos planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (toliau – sąlygų išdavimo aprašas), 10 punkte yra įtvirtinta, jog planavimo sąlygos turi būti keičiamos naujomis planavimo sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva apie tai informavus planavimo organizatorių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, kai: planuojamoje teritorijoje įsigalioja parengti nauji teritorijų planavimo dokumentai ir jų sprendiniai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai teritorijų planavimo dokumentas patvirtintas ir teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre) (sąlygų išdavimo aprašo 10.1 papunktis).

Apibendrinus tai kas išdėstyta, pažymėtina, kad rengiami nauji TPD turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens TPD ir privalo įvertinti galiojančių TPD sprendinius, okiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais TPD sprendiniais, juos detalizuojant. Teisės aktuose nėra nuostatų, leidžiančių vadovautis rengiamais ir neįsigaliojusiais TPD sprendiniais. Todėl nesutiktina su paklausimo teiginiu, kad „<...> „maksimalus prekybos plotas neturi viršyti detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo metu galiojančio bendrojo plano maksimalaus rodiklio“ net ir nelaukiant bendrojo plano keitimo įsigaliojimo, galima užbaigti detaliojo plano koregavimą ir maksimalaus prekybos ploto sprendinys galės būti naudojamas pakeisto bendrojo plano, jei detaliajame plane bus nuostata „maksimalus prekybos plotas neturi viršyti detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo metu galiojančio bendrojo plano maksimalaus rodiklio“, kai detaliojo plano planavimo nei tikslai nei uždaviniai nenumatė poreikio ir atitinkamai sprendiniuose nebuvo nustatomas maksimalaus prekybos ploto rodiklis.“, kadangi galiojantys teisės aktai nenumato tokios galimybės.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.