Galimybė pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį (miškų ūkio) ir naudojimo būdą (apsauginių miškų sklypai) (2019-04-24)

KLAUSIMAS

Prašau atsakykite į šiuos klausimus dėl sklypo, kurio unikalus numeris *****:

1. Ar galėčiau šiame sklype pakeisti miškų ūkio (Apsauginių miškų sklypai) sklypo paskirtį į kitos paskirties su Bendro naudojimo teritorijos naudojimo būdu?
2. Kokie reikalingi dokumentai norint tai pakeisti?
3. Kokio dydžio būtų kompensacija už miško naudmenis?

ATSAKYMAS (2019-04-24, Nr. (9.12)- 2D-5559)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Paklausime minimo žemės sklypo, Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta: pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai.

Pagal **** rajono bendrąjį planą nagrinėjamas žemės sklypas patenka į specialiosios paskirties miškų (II), rekreacinių miškų (B) teritorijos  funkcinę zoną.

Pateiktuose 6 paklausimuose Jūs keliate klausimus dėl galimybės pakeisti nagrinėjamo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį (miškų ūkio) ir žemės sklypo naudojimo būdą (apsauginių miškų sklypai) į kitą pagrindinę naudojimo paskirtį su atskirųjų želdynų naudojimo būdu, arba vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdu, arba komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdu, arba daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdu, arba visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdu, arba bendro naudojimo teritorijos naudojimo būdu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (redakcija nuo 2019-01-01) (toliau –Įstatymas) 11 str. 1 d., miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Taip pat nurodyta, kad „miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame Įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: <...> visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti ir kt. <...>.“. Tarp šioje teisės akto nuostatoje numatytų išimčių nėra numatyta atvejų, kad miško žemę būtų galima paversti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, komercinės paskirties objektų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių naudojimo būdais, išskyrus naudojimo būdus visuomeninės paskirties, bendro naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti (Įstatymo 11 str. 1 d. 3 p.).

Įstatymo 11 str. 2 d. nurodyta, kokiuose miškuose (atsižvelgiant į miško grupę ir pogrupį) draudžiama miško žemę paversti kitomis naudmenomis.

Kaip nustatyta Įstatymo 11 str. 4 d., šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytuose miškuose miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama, jeigu šio straipsnio 1 d. 1–6, 8 p. nurodyti atvejai numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose. To paties straipsnio 5 d. ir 6 d. nustatyta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Apibendrinant pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas ir paklausimuose nurodytas aplinkybes, manytina, kad sprendžiant klausimą dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, reikėtų:

- dėl informacijos apie miško grupę ir pogrupį kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, kuri pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 841 redakcija) 9 p., yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojas;

- jeigu miško žemės pavertimas tam tikros grupės ir pogrupio miške nėra draudžiamas pagal Įstatymo 11 str. 2 d., ir kai numatomas atvejis paversti miško žemę kitomis naudmenomis atitinka šio straipsnio 1 d. nurodytus atvejus, dėl informacijos, ar toks pavertimas numatytas ****** rajono bendrame plane (jeigu šiame plane nenumatyti Įstatymo 11 str. 1 d. nustatyti išimtiniai atvejai, tai  miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis negalimas), kreiptis į ****** rajono savivaldybės administraciją, nes pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p.,  teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų.

Kiti atvejai (kai naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, komercinės paskirties objektų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių) Įstatyme nenurodyti kaip leistini miško žemę paversti kitomis naudmenomis.

Pabrėžtina, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik tuo atveju, kai tenkinamos visos Įstatymo 11 str. (2 d., 4 d,. 5 d., 6 d.) nustatytos sąlygos.

Įstatymo 11 str. 8 d. nurodyta, kad asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai.

Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką, kompensavimo pinigais ar miško įveisimu už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis taikymo tvarką, piniginių kompensacijų apskaičiavimo tvarką nustato Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 924 redakcija) (toliau – Aprašas).

Remiantis Aprašo 12 p. nuostatomis, sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą arba vietovės lygmens bendrąjį planą, arba žemės valdos projektą tvirtinanti institucija. Šiame punkte nurodyta, kad privačios miško žemės savininkai prašymą leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir pasirinkti kompensavimo būdą pateikia sprendimą priimančiai institucijai, kuri prašymą išnagrinėja per 20 darbo dienų. Piniginės kompensacijos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis apskaičiavimo tvarka pateikta Aprašo priede.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.