Kelio tiesimas ir servitutai (2018-02-28)

KLAUSIMAS

Prašome paaiškinti, kokius veiksmus reikia atlikti siekiant pagerinti privažiavimo prie žemės sklypo būklę (įrengti kietą dangą, šaligatvį, dviračių taką) ir nutiesti dujotiekio ir elektros tinklus.

Ar turėtų būti inicijuojamas ir atliekamas esamo privažiavimo atskyrimas nuo miško žemės?

Kas turėtų būti tokio atskyrimo iniciatorius?

Kokiu planavimo dokumentu tai turėtų būti atlikta?

Kokie turėtų būti atlikti kiti veiksmai?

ATSAKYMAS (2018-02-28, Nr. (9.12)-2D-2715)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Žemės sklypą (kad. Nr. *********) patikėjimo teise valdo ******* miškų urėdija. Šiame sklype nustatytas kelio servitutas (2014-**-**Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas) – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis).

Civilinio kodekso 4.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.“

Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo.“.

Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.AAE91B1F34D4/TAIS_466407), patvirtintų  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 1 punkte nustatyta, kad žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką.

Informuojame, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) statybos valstybinės priežiūros funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje.

Inspekcija, pagal jai šiuo įstatymu priskirtą kompetenciją, nenustato servitutų ir neatlieka jų nustatymo teisėtumo tikrinimo.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad:

- dėl esamo kelio, kuriam nustatytas servitutas žemės sklype (kad. Nr. *******), remonto ir tinkamos priežiūros galite kreiptis į šio kelio savininką;

- inžineriniai tinklai (dujų, elektros ir kt.) miško žemės paskirties žemės sklype (kad. Nr. ********) galėtų būti tiesiami, nustačius atitinkamą servitutą;

-  dėl servituto nustatymo taisyklėse nustatyta tvarka reikėtų kreiptis į NŽT teritorinį skyrių;

- naujas servitutas galėtų būti nustatytas, analogiškai kaip ir anksčiau nustatytas kelio servitutas, administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu.

Tuo pačiu pažymime, kad servituto nustatymo administraciniu aktu tvarkos detalesnį išaiškinimą pagal kompetenciją galėtų suteiti NŽT.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.