Kilnojamųjų daiktų pastatymas ant esamų pastatų (2021-09-27)

KLAUSIMAS

• Ar galima be statybą leidžiančio dokumento (o jeigu negalima – koks dokumentas reikalingas) pastatyti/padėti kilnojamąjį daiktą (modulinį konteinerį) ant nuosavybės teise priklausančio pastato-garažo stogo Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje, kultūros paveldo vertybių teritorijoje?

• Ar galima be statybą leidžiančio dokumento (o jeigu negalima – koks dokumentas reikalingas) pastatyti/padėti kilnojamąjį daiktą (modulinį konteinerį) ant nuosavybės teise priklausančių registruotų pastato pamatų Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje?

• Ar kilnojamąjį daiktą (modulinį konteinerį) galima prijungti prie nuosavybės ribose esančių inžinerinių komunikacijų (suderinus su komunikacijų savininku) ir ar toks veiksmas nepakeis kilnojamojo daikto į nekilnojamąjį?

• Ar statybas reguliuojančiuose įstatymuose/reglamentuose yra numatytas nesudėtingo ir/ar neypatingo statinio dalinis nugriovimas paliekant tik pastato pamatus, pamatus su sienomis? Kokie dokumentai atlikti tokiam veiksmui reikalingi?

ATSAKYMAS (2021-09-27, (9.12)2D-16167)

           Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

          Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą, konsultacija yra žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų (įskaitant dėl objektų klasifikavimo, statybos rūšies nustatymo ar statybą leidžiančio dokumento privalomumo konkrečiu atveju) teikimo. Todėl pateikiame tik su Jūsų klausimais susijusį statybos teisinį reglamentavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

          Prieš atsakydami į klausimus atkreipiame dėmesį į Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 84, 85, 87 ir 90 dalyje nurodytas sąvokų apibrėžtis: statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose; statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD) – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą;statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Atsižvelgiant į paklausimo turinį, taip pat aktualios šio straipsnio 51 ir 72 dalyje pateiktos sąvokos: statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus); statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

          Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsnyje nustatyta, kad:

          - nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės;

          - kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės;

          - kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

          Pažymime, jog Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų (statybos techninių reglamentų) nuostatos netaikomos kilnojamųjų daiktų padėjimui (laikymui) žemės sklype, ant statinio ar jo dalių.

          Statinių SLD privalomumo atvejai nustatyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priede.

Dėl klausimų „Ar galima be statybą leidžiančio dokumento (o jeigu negalima – koks dokumentas reikalingas) pastatyti/padėti kilnojamąjį daiktą (modulinį konteinerį) ant nuosavybės teise priklausančio pastato-garažo stogo Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje, kultūros paveldo vertybių teritorijoje? Ar galima be statybą leidžiančio dokumento (o jeigu negalima – koks dokumentas reikalingas) pastatyti/padėti kilnojamąjį daiktą (modulinį konteinerį) ant nuosavybės teise priklausančių registruotų pastato pamatų Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje?“

          Bendruoju atveju SLD privalomumas priklauso nuo statinio kategorijos, statybos rūšies ir teritorijos, kurioje vykdoma statyba. Jeigu ant esamo pastato ar jo dalies (pvz., statinio pamatų) padedant kilnojamąjį daiktą neatliekami jokie statybos darbai, kaip jie apibrėžti Statybos įstatyme, tai manome, kad tokia veikla nelaikytina statyba ir statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, taip pat ir nustatančios SLD privalomumo atvejus, netaikomos. Informacijos dėl galimų kitos veiklos (ne statybos) apribojimų Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje galima teirautis Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos.

Dėl klausimo „Ar kilnojamąjį daiktą (modulinį konteinerį) galima prijungti prie nuosavybės ribose esančių inžinerinių komunikacijų (suderinus su komunikacijų savininku) ir ar toks veiksmas nepakeis kilnojamojo daikto į nekilnojamąjį?“

          Kaip nustatyta CK 4.2 straipsnyje, kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad kilnojamasis daiktas, jį prijungus prie inžinerinių tinklų daugkartinio naudojimo išardomomis jungtimis (kurios gali būti išardomos jų nepažeidžiant), vien tik dėl šios priežasties netampa nekilnojamuoju daiktu ar jo dalimi.

Dėl klausimo „Ar statybas reguliuojančiuose įstatymuose/reglamentuose yra numatytas nesudėtingo ir/ar neypatingo statinio dalinis nugriovimas paliekant tik pastato pamatus, pamatus su sienomis? Kokie dokumentai atlikti tokiam veiksmui reikalingi?“

          Pagal Statybos įstatymo nuostatas, apibrėžiančias statinio statybos rūšis, detalizuojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą, kai pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų ir tuo pakeičiami (pvz., sumažinami) bet kurie statinio išorės matmenys, tokie darbai laikytini statinio rekonstravimu. Šio reglamento 15 punkte nurodyta, kad statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi), o statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.

          Taigi, jeigu atliekant statybos darbus išardoma dalis pastatyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio laikančiųjų konstrukcijų ir dėl to pasikeičia bet kurie statinio išorės matmenys, tokia statyba laikytina statinio rekonstravimu.

          SLD privalomumo atvejai rekonstruojant nesudėtingąjį statinį nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir STR 1.05.01:2017 3 priedo 2 punkte. Kai privaloma gauti SLD, turi būti parengtas statinio projektas (nesudėtingojo statinio rekonstravimo atveju – supaprastintas rekonstravimo projektas – Statybos įstatymo 24 str. 1 d. 7 p.). Kartu su prašymu išduoti SLD bendruoju atveju pateikiami dokumentai išvardyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje.      

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.