KLAUSIMAS

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU) nuolat gauna prašymų iš kitų valstybinių institucijų, savivaldybių, parkų direkcijų bei visuomeninių organizacijų (toliau – Statytojas) bendradarbiauti statant įvairius statinius ir/ar leisti kitoms institucijoms statyti statinius, VMU patikėjimo teise valdomuose miško žemės sklypuose (toliau – miško žemė). VMU, nuolat ieško galimybių, nepažeidžiant įstatymų, leisti statyti statinius miško žemėje. VMU reikalavimu statiniai privalo būti nesudėtingi, lengvai išardomi, nebūtina teisinė registracija nekilnojamojo turto registre.

LR Statybos 28 str. 4 d. nurodo, jog „Statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.“ „Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama).“ (LR Statybos įstatymas 28 str. 5 d.).

VMU, analizuodama aukščiau nurodytas teisės normas, daro išvadą, jog įregistruoti nesudėtingus statinius privaloma, kai to reikalauja statytojas (užsakovas).

Atsižvelgiant į tai, jog įstatymus būtina aiškinti ir suprasti vienodai, VMU prašo jūsų institucijos nurodyti:

- kokiems statiniams (statinių grupėms) nėra būtina teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre;

- kokiai statinių grupei nėra būtinas statybos leidimas?

Dažnu atveju Statytojas investuoja savo lėšas į statinius, pageidauja pats įgyvendinti statytojo teises. VMU prašo nurodyti ar yra galimybė statytojo teises įgyvendinti Statytojui, VMU neperduodant jokia forma miško žemės Statytojui ir/ar neapsunkinant miško žemės sklypo valdymo?

ATSAKYMAS  (2021-03-09, (9.12) 2D-3678)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausimuose pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Atvejai, kuomet yra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) naujo statinio statybai yra nustatyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje. Be Statybos įstatyme nustatytų atvejų, SLD privaloma gauti ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priede numatytais atvejais. Pagal nurodytų teisės aktų nuostatas, SLD privalomumas priklauso nuo statinio kategorijos ir teritorijos, kurioje statomas statinys. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių naujos statybos atveju SLD privalomas visais atvejais, išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį. Nesudėtingųjų statinių naujos statybos atveju SLD yra privalomas, jei statyba vykdoma bent vienoje iš Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje ir STR 1.05.01:2017  3 priede nurodytų teritorijų.

Informuojame, kad Inspekcijos interneto svetainėje yra sukurtas automatinis klausimynas, kurio pagalba naudotojai gali savarankiškai pasitikrinti ar atitinkamų parametrų statinio naujai statybai privaloma gauti SLD. Šis įrankis pasiekiamas paspaudus nuorodą http://apklausos.vtpsi.lt/index.php/416549?lang=lt .

Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nesudėtingasis statinys apibrėžiamas kaip paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.“

Nesudėtingųjų statinių požymiai ir techniniai parametrai nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.01.03;2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriuje.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalimi, laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Teisės aktai nenumato išimčių dėl SLD privalomumo laikiniesiems statiniams. Laikinųjų statinių kategorija ir techniniai parametrai bei SLD privalomumo atvejai nustatomi vadovaujantis tomis pačiomis teisės aktų nuostatomis kaip ir ne laikinųjų statinių statybos atveju.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 31 dalies nuostatomis, laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Kitais atvejais privaloma vadovautis Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama).

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos būtinos sąlygos statytojo teisei įgyvendinti ir nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);

2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);

3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Jeigu statytojas neatitinka bent vieno Statybos įstatymo 3 str. 2 d. nustatyto privalomojo kriterijaus statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 str. 5 d.).

Be to, Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 2 punkte nustatyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus.

STR 1.05.01:2017  4 priede nurodyti atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Vadovaudamiesi pirmiau nurodytomis Statybos įstatymo nuostatomis, manome, kad statytojo teisė siejama su statinio bei žemės sklypo valdymu ir statybą leidžiančio dokumento turėjimu ir statytojo teisėkitam asmeniui negali būti perduodama, jeigu nėra perleidžiamos statinio ir (ar) žemės sklypo valdymo teisės. Taigi, statytojas, norėdamas įgyvendinti statytojo teisę (nepriklausomai nuo to, kokios kategorijos statiniai statomi ir ar jie yra (nėra) laikini), privalo žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (nuomos, panaudos ir pan.), išskyrus STR 1.05.01:2017 4 priedo 1 punkte nurodytus atvejus.

Nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimo pagrindai nustatyti Civiliniame kodekse.

Papildomai informuojame, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje statinys apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Kilnojamieji daiktai nelaikytini statiniais, todėl statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos kilnojamųjų daiktų atžvilgiu netaikomos. Tačiau pažymėtina, kad vykdant veiklą visais atvejais privaloma laikytis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatytų žemės sklypui (teritorijai) nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir Miškų įstatyme nustatytų reikalavimų. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

Atnaujinimo data: 2023-09-23