Nuovažos į servitutinį kelią įrengimas ir jos užtvėrimas (2022.10.03)

KLAUSIMAS

       1. <...>.

      2. <...> nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, į kurį patekti administraciniu aktu yra nustatytas 4 m. kelio servitutas. Tarnaujantis žemės sklypas ribojasi su valstybiniu krašto keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus, sutampančiu su <...> gatve.

     3. Atsižvelgiant į tai, prašome pateikti informaciją, ar su valstybiniu krašto kelyje Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus, sutampančiu su <...> gatve gali būti įrengiamas įvažiavimas (nuovaža) į tarnaujantį žemės sklypą (į servitutinį kelią)? Kokie reikalavimai taikomi nuovažai/įvažai į konkretų (vieną) žemės sklypą? Ar yra privalomas koks nors minimalus atstumas tarp nuovažų iš valstybinio krašto kelio? Kokie reikalavimai taikomi įvažiavimui į konkretų žemės sklypą įrengti? Kokiai kategorijai priskiriamas įvažiavimas į konkretų žemės sklypą? Ar nuovažai į konkretų žemės sklypą taikomi reikalavimai, kokie taikomi D klasės keliui?

     4. Taip pat, tarnaujančio žemės sklypo savininkai, žemės sklypo dalyje, kurioje numatytas ir įregistruotas kelio servitutas, pastatė statinius, sklypą užtvėrė tvora. Prašome pateikti informaciją, ar tarnaujančio žemės sklypo savininkams, galėjo būti išduodamas statybos leidimas, leidžiantis statyti statinius ant servitutinio kelio? Ar užstatant servitutinį kelią statiniais ir tokiu būdu apribojant viešpataujančio sklypo savininko teisę naudotis kelio servitutu, yra reikalingas viešpataujančio sklypo savininko sutikimas? Ar galima statyba ant kelio servituto? Jeigu taip, tai kokiais atvejais?

ATSAKYMAS (2022.10.03, Nr. 2D-17940)

          Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.Taip pat pažymėtina, kad nors prašoma pateikti informaciją, tačiau paklausime suformuluoti kai kurie klausimai reikalauja išvadų (sprendimų) konkrečiu atveju.

          Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir / ar sprendimų priėmimo. Be to, norėtume pastebėti, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalį būtent advokatas yra nepriklausomas savo kliento patarėjas ir atstovas teisės klausimais. Aiškinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, konsultuoti klientus teisės klausimais yra advokatų profesinė pareiga.

          Pagal Inspekcijos kompetencijos sritis, nustatytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – Priežiūros įstatymas), pateikiame galiojančių teisės aktų nuostatas, susijusias su paklausime keliamais klausimais ir nuomonę dėl jų taikymo.

          Dėl paklausimo 3 punkto klausimų „ar su valstybiniu krašto kelyje Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus, sutampančiu su <...> gatve gali būti įrengiamas įvažiavimas (nuovaža) į tarnaujantį žemės sklypą (į servitutinį kelią)? Kokie reikalavimai taikomi nuovažai/įvažai į konkretų (vieną) žemės sklypą? Ar yra privalomas koks nors minimalus atstumas tarp nuovažų iš valstybinio krašto kelio? Kokie reikalavimai taikomi įvažiavimui į konkretų žemės sklypą įrengti? Kokiai kategorijai priskiriamas įvažiavimas į konkretų žemės sklypą? Ar nuovažai į konkretų žemės sklypą taikomi reikalavimai, kokie taikomi D klasės keliui?“

          Kaip ir minėta, Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir / ar sprendimų priėmimo.

          Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 2 straipsnio atitinkamai 5 ir 8 dalyje pateiktos tokios sąvokų apibrėžtys: kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme; kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias.

          Pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio kelių suskirstymą pagal reikšmę, nuostatas: krašto keliai – tai keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas; vietinės reikšmės keliai – vidaus keliai – tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

           Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“[2] (toliau – STR 2.06.04:2014) 4 punkte nurodyta, kad valstybinės reikšmės keliai, miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, sutampantys su gatvėmis ir įtraukti į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, projektuojami vadovaujantis šiuo reglamentu. Šio reglamento 2 punkte nurodyta, kad gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektai rengiami statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“[3] (toliau – STR 1.04.04:2017), nustatyta tvarka.

          STR 2.06.04:2014 atitinkamai 6.6 ir 6.10 papunktyje apibrėžta, kad: gatvės elementai − inžinerinio statinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonosiomis linijomis apribotoje žemės juostoje; gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui.

          Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijų R ISEP 10[4] atitinkamai 5.25 ir 5.35 papunkčiuose pateiktos tokios apibrėžtys: nuovaža – nuvažiavimas nuo kelio į šalia esančias teritorijasar objektus; sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, leidžiančios eismui judėti nuo vieno kelio prie kito.

          Mūsų nuomone, gatvės ir nuovažos į servitutinį kelią (objektą) kirtimosi vieta laikytina sankryža, kuri yra gatvės elementas. Todėl manome, kad, kai paklausime minimas įvažiavimas (nuovaža) į servitutinį kelią įrengiamas gatvės raudonosiomis linijomis apribotoje žemės juostoje, tokie statybos darbai laikytini konkrečios kategorijos kelio (gatvės) statyba (atitinkama statybos rūšimi). Šiuo atveju nuovažos, kaip atskiro statinio, kategorija nenustatoma ir reikalavimai jos, kaip atskiro statinio, statybai netaikomi.

          Imperatyvūs reikalavimai statytojo teisei įgyvendinti įtvirtinti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, nustatant, kad statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Todėl manome, kad žemės juostoje, apribotoje gatvės raudonosiomis linijomis, statytojo teisę įgyvendinti gali tik gatvę (krašto kelio tęsinį) patikėjimo teise valdanti Lietuvos automobilių kelių direkcija. Nuovaža įrengiama vadovaujantis STR 2.06.04:2014, STR 1.04.04:2017 bei kitų konkrečiu statybos atveju taikytinų teisės aktų reikalavimais. Bendruoju atveju, minimalūs atstumai tarp įvažiavimų/išvažiavimų urbanizuotoje teritorijoje (mieste) priklauso nuo kelio (gatvės), į kurį įvažiuojama/išvažiuojama, kategorijos ir nustatoma pagal STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelę.

          Statybos įstatymo 24 straipsnio 12 dalis nustato, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėją – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininką ar naudotoją, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

          Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje apibrėžta, kad prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos (toliau – prisijungimo sąlygos) – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose.

          Atsižvelgdami į šias Statybos įstatymo nuostatas, teikiame nuomonę, kad servitutinis kelias prie gatvėje (krašto kelio tęsinyje) įrengtos nuovažos gali būti prijungiamas tik pagal krašto kelio valdytojo išduotas prisijungimo sąlygas. Kaip nustatyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 18 dalyje, už prisijungimo sąlygų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako juos parengę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka.

          Bendruoju atveju reikalavimai įvažiavimui į žemės sklypą (ne nuovažai, kaip gatvės elementui – sankryžai, įrengiamai gatvės raudonosiose linijose) įrengti priklauso nuo įvažiavimo (statinio) kategorijos (nustatoma pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“[5]) bei teritorijos (nustatoma pagal žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastro išrašą), atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“[6], STR 2.06.04:2014, STR 1.04.04:2017 bei kitų konkrečiu statybos atveju taikytinų teisės aktų nuostatas.

          Pagrindinių susisiekimo linijų klasifikacija nurodyta STR 2.06.04:2014 22 punkto 4 lentelėje, privažiavimus prie atskirų statinių ir kitų objektų priskiriant D kategorijos gatvėms – pagalbinėms gatvėms. Pagal šios lentelės pastabą, kiekviena kategorija apibūdinama pagal 10 lentelėje pateiktus techninius parametrus. Po 10 lentele nurodyta, kad D_S kategorija taikoma esamose urbanizuotose, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose ir senamiesčiuose. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad susisiekimo komunikacija – įvažiavimas į mieste esantį žemės sklypą priskirtinas D_s kategorijos gatvei.

          Dėl paklausimo 4 punkto klausimų „4. Taip pat, tarnaujančio žemės sklypo savininkai, žemės sklypo dalyje, kurioje numatytas ir įregistruotas kelio servitutas, pastatė statinius, sklypą užtvėrė tvora. Prašome pateikti informaciją, ar tarnaujančio žemės sklypo savininkams, galėjo būti išduodamas statybos leidimas, leidžiantis statyti statinius ant servitutinio kelio? Ar užstatant servitutinį kelią statiniais ir tokiu būdu apribojant viešpataujančio sklypo savininko teisę naudotis kelio servitutu, yra reikalingas viešpataujančio sklypo savininko sutikimas? Ar galima statyba ant kelio servituto? Jeigu taip, tai kokiais atvejais?“

          Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

          CK 4.112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad servituto nustatymas neatima iš tarnaujančiojo daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui.

          Inspekcijai nežinomas konkretaus servituto turinys, taip pat kokiomis sąlygomis išduoti (jei išduoti) statinių statybą leidžiantys dokumentai, todėl nuomonės dėl suformuluotų konkrečių klausimų pateikti negalime. Bendruoju atveju manome, kad tarnaujančio daikto savininko veiksmai negali trukdyti servituto turinyje nustatytoms teisėms įgyvendinti.

          Pažymėtina, jog Priežiūros įstatymu Inspekcijai priskirta vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, o valstybės politiką civilinių santykių srityje formuoja ir nuomonę dėl CK nuostatų taikymo teikia Teisingumo ministerija. Taip pat primintina, kad aiškinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, konsultuoti klientus teisės klausimais yra advokatų profesinė pareiga. Jeigu turima pagrįstų įtarimų, kad konkrečiu atveju statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai, galima Inspekcijai teikti skundą, kuris bus nagrinėjamas Priežiūros įstatyme nustatyta tvarka.      

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

[1]patvirtinta Inspekcijos viršininko 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-194 „Dėl Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“.