Planuojamos teritorijos sklypų savininkų sutikimai (2D-3699)

KLAUSIMAS

Esu iniciatorius detaliojo plano. Planavimo tikslai – pagrindinės žemės paskirties keitimas iš žemės ūkio, į kitą (gyvenama, komercija, inžinerinė infrastruktūra), žemės sklypų formavimas. Į planuojamą teritoriją patenka ne tik mano, bet ir keletas kitų savininkų žemės sklypų. Iškilo problema dėl savivaldybės planavimo sąlygose numatytos prievolės: suderinti sprendinius su visais žemės sklypų savininkais planuojamoje teritorijoje; vieno sklypo savininkai nederina, nes jiems tiesiog nereikai detalaus, jie norėtų likti su žemės ūkio paskirtimi.

Prašau Jūsų pagalbos ir klausiu:

• Ar privalomas toks reikalavimas, kad suderinti su visais sklypų savininkais, nors planavimo organizatorius yra savivaldybė?
• Ar būtų galima palikti vienam sklypui planuojamoje teritorijoje žemės ūkio paskirtį, ir tokiu atveju, kai lieka asama padėtis, sprendinių derinimas būtų privalomas?

ATSAKYMAS (2020-03-18, Nr. (9.12)- 2D-3699)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TP įstatymas)25 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad prieš pradėdamas rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos pateiktų planavimo sąlygas.

Pagal Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-262 (toliau – Tvarkos aprašas) 7 punkto nuostatas, planavimo sąlygų reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su planuojama teritorija, jos ypatumais ir ribomis, teritorijų planavimo tikslais ir teritorijų planavimo dokumento uždaviniais, parengti atsižvelgiant į gretimybes ir trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą ir įvertinantys planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas. Planavimo sąlygose išvardijami konkretūs teisės aktų reikalavimai, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius atitinkantys reikalavimai, kuriais vadovaujantis turi būti rengiamas teritorijų planavimo dokumentas.

Pagal TP įstatymo 2 straipsnio 24 dalį teritorijų planavimo sąlygos yra planuojamai teritorijai taikomos ūkio šakų plėtros programų ir kitų strateginio planavimo dokumentų nuostatos, aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir teisės aktais pagrįsti planavimo sąlygas pateikiančios institucijos reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentuose būtinų nustatyti privalomųjų nuostatų, privalomųjų reikalavimų ar teritorijos naudojimo reglamentų, taip pat inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prisijungimo reikalavimai.

TP įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu patikrinama, ar  įvykdytos planavimo sąlygos (planavimo sąlygų reikalavimų įgyvendinimas kompensacinėmis ar alternatyviomis priemonėmis derinamas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis).

Tvarkos aprašo 20 punkte nustatyta, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, nagrinėja valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos. Kitus ginčus ir žalos atlyginimo klausimus sprendžia teismas.

Atsakydami į pirmą klausimą, manome, kad vadovaujantis pirmiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, planavimo sąlygose išdėstyti reikalavimai laikytini vykdytinais reikalavimais rengiant  teritorijų planavimo dokumentą, kol jie nėra atitinkamų institucijų pagal kompetenciją pripažinti neteisėtais.

Informuojame, kad vadovaujantis  TP įstatymo 4 straipsnio 3 punkto nuostatomis, kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant, o to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Taigi, atsakydami į antrą klausimą, paaiškiname, kad vadovaujantis TP įstatymo 4 straipsnio 3 punktu, rengiamu detaliuoju planu būtų galima palikti  žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jeigu toks sprendinys neprieštarautų to paties lygmens teritorijų planavimo dokumento, jeigu toks yra parengtas, sprendiniams ir aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.