Sklypo paskirties keitimas AEI projektų vystymui ir sutikimai dėl sanitarinių apsaugos zonų (2021-10-08)

KLAUSIMAS

Atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) projektai, šiuo atveju saulės elektrinių parkai, gali būti vystomi tik kai savivaldybių bendruose ar specialiuose planuose yra patvirtintos teritorijos, kuriose numatoma vystyti AEI projektus. Dažnu atveju šios teritorijos nustatomos neatsižvelgiant į sklypo konfiguraciją, todėl dalis privataus sklypo, kuriame galima būtų vystyti saulės elektrinių projektą, patenka į šiai veiklai numatytą teritoriją, kita dalis ne.

Savivaldybės savo teritorijų planavimo dokumentuose numato didesnes teritorijas AEI projektams vystyti. Todėl vienoje lokacijoje gali būti vystomi kelių vystytojų vėjo elektrinių parkai.

Prašome patikslinti:

- jeigu daugiau nei pusė sklypo ploto patenka į AEI veiklai numatytą teritoriją, ar gali būti keičiama viso sklypo naudojimo paskirtis į AEI veiklai tinkamą paskirtį? Kokia mažiausia sklypo dalis gali patekti į AEI veiklai numatytą teritoriją, kad būtų galima keisti viso sklypo paskirtį ir ten vystyti naujus AEI projektus2. Ar aukščiau esančio sklypo (A) savininkas turi užtikrinti, kad nuo jo sklypo lietaus vanduo (ypač liūčių metu) nebėgtų į žemiau esantį sklypą (B) ir neplautų grunto? Kokie reikalavimai yra taikomi?

-jeigu greta jau veikiančio vėjo elektrinių parko, planuojamas naujas, kitam vystytojui priklausantis parkas, ir dalis privačių sklypų patenka į esamo parko sanitarinę apsaugos zoną, ar naująjam parkui reikia gauti privačių žmonių sutikimą dėl sanirinių apsaugos zonų bei mokėti kompensaciją už ją, jeigu jau esamas parkas ten įteisino savo sanitarinę apsaugos zoną, kuri yra įrengistruota Nekilnojamo turto regitro duomenų bazėje.

ATSAKYMAS (2021-10-08, (9.12)2D-17081)

           Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą, konsultacija yra žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Todėl pateikiame tik su paklausime keliamais klausimais susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

Dėl klausimo „jeigu daugiau nei pusė sklypo ploto patenka į AEI veiklai numatytą teritoriją, ar gali būti keičiama viso sklypo naudojimo paskirtis į AEI veiklai tinkamą paskirtį? Kokia mažiausia sklypo dalis gali patekti į AEI veiklai numatytą teritoriją, kad būtų galima keisti viso sklypo paskirtį ir ten vystyti naujus AEI projektus?“

Vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, (toliau – Aprašas) 19 punktu, energetikos objektams skirti kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, o pagal 21 punktą inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (įvairių tipų elektrinėms, katilinėms, transformatorių pastotėms, skirstykloms, naftos perdirbimo ir kitiems pastatams, skirtiems energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, išskyrus atominę elektrinę ir branduolinį reaktorių) statiniams ir įrenginiams – kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.     

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 4 straipsnio 5 d dalyje įtvirtinta, kad „žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais <...>“. Pagal TPĮ 20 straipsnio 4 dalį „30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybaturi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus atvejus“.

          Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Įgyvendindamos šią funkciją, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.).

          Bendruoju atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatomis,  žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.  Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarka bei sąlygos nustatytos Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 44 redakcija) (toliau – Aprašas).

           Kaip nurodyta Aprašo 9 punkte, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.

          Pagal Aprašo 17 punktą, sprendime pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) nurodoma žemės sklypo dalys su joms nustatytais žemės naudojimo būdais, jeigu sklypui nustatyti keli skirtingi žemės naudojimo būdai.

          Atsižvelgiant į minėtų teisės aktų nuostatas, manytina, kad žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Nei TPĮ, nei Apraše žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimo galimybė nesiejama su konkrečiu sklypo dalies, patenkančios į  tam tikrai veiklai numatytą teritoriją, dydžiu, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog  pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus, manytina, kad, klausiamu atveju, sklypo paskirties keitimas, kai tik dalis jo patenka į AEI veiklai skirtą teritoriją, būtų galimas, jeigu tokia galimybė būtų numatyta teritorijų planavimo dokumente (jo sprendiniuose). Jeigu sklypui nustatomi keli skirtingi žemės naudojimo būdai, Apraše nurodyta tvarka priimtame sprendime pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) nurodoma žemės sklypo dalys su joms nustatytais žemės naudojimo būdais. Informacijos dėl galimybės pakeisti konkretaus žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) pagal teritorijų planavimo dokumentus reikėtų kreiptis į vietos savivaldybės administraciją.

Dėl klausimo „Jeigu greta jau veikiančio vėjo elektrinių parko, planuojamas naujas, kitam vystytojui priklausantis parkas, ir dalis privačių sklypų patenka į esamo parko sanitarinę apsaugos zoną, ar naująjam parkui reikia gauti privačių žmonių sutikimą dėl sanirinių apsaugos zonų bei mokėti kompensaciją už ją, jeigu jau esamas parkas ten įteisino savo sanitarinę apsaugos zoną, kuri yra įrengistruota Nekilnojamo turto regitro duomenų bazėje?“

          Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 7 straipsnyje reglamentuotas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinių sutikimų dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo privalomumas.

          SŽNSĮ 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas laikytinas jo sutikimu dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Jeigu šiame įstatyme nurodytai teritorijai nustatyti buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas ir šiame įstatyme nurodyta teritorija buvo nustatyta, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose naujai nustatomai šiame įstatyme nurodytai teritorijai, kurioje taikomos tos pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatyti naujas sutikimas nereikalingas, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į naujai nustatomą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, sumažėja“.  Pagal šio straipsnio 6 dalies nuostatas, šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo naujai nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (jos dalyje), žemės savininkui neatlyginami, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo atsiradę tokie patys nuostoliai buvo atlyginti,jeigu naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalis) ir teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradę šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa.

          Apibendrinant šias SŽNSĮ nuostatas, manytina, kad naujas sutikimas nereikalingas, jeigu  žemės sklypo dalis, patenkanti į naujai nustatomą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kurioje taikomos tos pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, sumažėja. Nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo naujai nustatytoje teritorijoje (jos dalyje), žemės savininkui neatlyginami, jeigu naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalis) ir teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradę šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa.

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.