Užstatymo tankis ir intensyvumas, altitudžių nustatymas (2020-03-26)

KLAUSIMAS

1. Kas įskaičiuojama į sklypo "užstatymo plotą", t.y. ar į plotą skaičiuojami tik pastatai, ar taip pat kieta danga, praėjimai (iš trinkelių), žaidimų aikštelė, atliekų konteinerių aikštelė ir t.t.

2. Ar į užstatymo tankį įskaičiuojamas tik pastatas, ar taip pat ir žaidimų aikštelės, atliekų tvarkymo aikštelės.

3. Patikslinkite ar skaičiuojant užstatymo intensyvumą, įskaičiuojami balkonai bei terasos, kurie sienas turi ne iš visų keturių pusių (kitaip gal jie vadintųsi kambariu). Jei balkonas turi vieną arba dvi kraštines su sienomis, ar jis įskaičiuojamas į užstatymo inetnsyvumą.

4. Taip pat patikslinkite, prašau, ar laiptai, kuriais gyventojai naudosis kasdien, yra įskaičiuojami į intensyvumo plotą.

5. Kokie yra reikalaujami atstumai privažiavimui bei apsisukimui projektuojant atliekų konteinerių aikštelę?

6. Koks yra minimalus aukštis projektuojant požeminę stovėjimo aikštelę po daugiabučiu?

7. Kokie yra reikalavimai pagalbinėms daugiabučio namo patalpoms? Ar turi būti galimybė patekti į jas iš vidaus, o ne tik iš pastato išorės? Ar jos gali būti bendros, ar privalo būti atskiros kiekvienam butui?

8. Pagal kokius parametrus yra nustatoma nulinė altitudė. T.y. ar turi būti atsižvelgiama į sklypo esamas altitudes, ar nulinę altitudę galima pasirinkti ir aukštesnę, papildomai paaukštinus sklypo reljefą? Kokiais įstatytmais tai reglamentuojama?

9. Prašau, patikslinti kaip skaičiuojama vidutinė sklypo altitudė. Taip pat kaip skaičiuojama vidutinė pastato altitudė. Jei pastato grindys turi penkis kampus, ar tai reiškia, kad vid. altitudė apskaičiuojama aritmetiniu būdu sudėjus visus kampo taškus ir padalinus iš atitinkamo kiekio (šiuo atveju penkių)?

ATSAKYMAS (2020-03-26, Nr. (9.12)- 2D-4086)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1-2. „Kas įskaičiuojama į sklypo "užstatymo plotą", t.y. ar į plotą skaičiuojami tik pastatai, ar taip pat kieta danga, praėjimai (iš trinkelių), žaidimų aikštelė, atliekų konteinerių aikštelė ir t.t.Ar į užstatymo tankį įskaičiuojamas tik pastatas, ar taip pat ir žaidimų aikštelės, atliekų tvarkymo aikštelės.“

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 2 str. 40 d. nustatyta, kad užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių santykis su žemės sklypo plotu.

Taigi į sklypo užstatomą plotą įskaičiuojamas  tik pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžeminių dalių projekcijų į žemės paviršių plotai, įskaitant antžeminės pastato dalies konsolinių pastato dalių (balkonų, erkerių, kitų išsikišusių pastato konstrukcijų, kai jos yra) projekcijų į žemės paviršių plotus. Šis pagal TPĮ 2 str. 40 d. nustatytas užstatomas plotas ir vertinamas nustatant sklypo užstatymo tankio rodiklį.

3-4. „Patikslinkite ar skaičiuojant užstatymo intensyvumą, įskaičiuojami balkonai bei terasos, kurie sienas turi ne iš visų keturių pusių (kitaip gal jie vadintųsi kambariu). Jei balkonas turi vieną arba dvi kraštines su sienomis, ar jis įskaičiuojamas į užstatymo inetnsyvumą. Taip pat patikslinkite, prašau, ar laiptai, kuriais gyventojai naudosis kasdien, yra įskaičiuojami į intensyvumo plotą.“

Pagal TPĮ 2 str. 39 d., užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu.

Patalpos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 41 d.: patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.

Atsižvelgiant į tai, statinio dalių (pvz., balkonų, terasų, laiptų), neatitinkančių patalpos apibrėžties, plotai nustatant užstatymo intensyvumą neįskaičiuojami.

5. „Kokie yra reikalaujami atstumai privažiavimui bei apsisukimui projektuojant atliekų konteinerių aikštelę?“

Minimalūs atstumai nuo komunalinių atliekų konteinerių aikštelės iki pastatų bei kiti reikalavimai komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms nustatyti „Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose“, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857. Reikalavimų 9¹ p. nurodyta, kad komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos vadovaujantis šiomis nuostatomis:

„9¹.3. priėjimas prie aikštelės turi būti pritaikytas žmonėms su negalia ir atliekų automobiliams privažiuoti, esant reikalui, – apsisukti; <...> 9¹.6. aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų. Šios aikštelės įrengimo atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 m nuo pastato langų ir (ar) durų tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų, kuriems, įrengus komunalinių atliekų konteinerių aikštelę, atstumas bus mažesnis kaip 10 m nuo pastato langų ir durų, sutikimą“.

Kadangi neaišku apie kokius konkrečiai atstumus pareiškėja klausia, informuojame, kad bendruoju atveju susisiekimo komunikacijų vietos nustatomas teritorijų planavimo dokumentuose, statinių projektuose pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Reikalavimai dėl statinių atstumo iki sklypo ribų nustatyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priede. Pagal šio priedo 3 p., rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 p., arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus nustato statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“. Šio reglamento 32 p. nurodyta, kad „Akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. Apskritimo formos aikštelių matmenys parenkami vadovaujantis 9 lentele. Tipinės apsisukimo aikštelių formos ir jų matmenys priklausomai nuo projektinio automobilio pateiktos 4, 5, 6, 7 paveiksluose. Galimos ir kitokios akligatvių formos ar matmenys, tačiau visais atvejais būtina užtikrinti projektinio automobilio apsisukimą. Akligatvių pabaigoje turi būti išskirta teritorija pėstiesiems praeiti ir dviratininkams pravažiuoti“.

6. „Koks yra minimalus aukštis projektuojant požeminę stovėjimo aikštelę po daugiabučiu?“

Reikalavimus projektuojant ir statant pastatus, inžinerinius statinius ir patalpas, skirtas automobilių laikymui (saugojimui), nustato statybos techninis reglamentas STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“. Šio reglamento 15 p. nurodyta, kad automobilių pravažiavimo bei saugojimo vietose patalpos ir vartų aukštis nuo grindų iki labiausiai išsikišančių konstrukcijų, tarp jų ir iki inžinerinių įrenginių, turi būti ne mažiau kaip 0,2 metro didesnis už aukščiausios numatomos laikyti transporto priemonės aukštį, tačiau ne mažesnis kaip 2 m.

7. „Kokie yra reikalavimai pagalbinėms daugiabučio namo patalpoms? Ar turi būti galimybė patekti į jas iš vidaus, o ne tik iš pastato išorės? Ar jos gali būti bendros, ar privalo būti atskiros kiekvienam butui?“

Esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį nustato statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.01:2004).

STR 2.02.01:2004  2 lentelėje nurodyta minimali valstybės reguliuojama gyvenamojo pastato patalpų struktūra, t. y., nustatyti privalomieji reikalavimai dėl daugiabučio namo bendrųjų patalpų ir buto patalpų. Manytina, kad į patalpas, kurios minėtoje lentelėje priskirtos butui, turi būti patenkama iš buto, o patekimas į daugiabučio namo bendrąsias patalpas gali būti tiek iš pastato  vidaus,  tiek ir iš išorės.

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d., pastato bendrojo naudojimo patalpos yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai. Bendrojo naudojimo patalpų konkreti dalis, teisės aktų nustatyta tvarka atidalinta, suformuota ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, gali būti konkretaus buto savininko nuosavybė.

8. „Pagal kokius parametrus yra nustatoma nulinė altitudė. T.y. ar turi būti atsižvelgiama į sklypo esamas altitudes, ar nulinę altitudę galima pasirinkti ir aukštesnę, papildomai paaukštinus sklypo reljefą? Kokiais įstatymais tai reglamentuojama?“

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 8 priede yra nustatytos techninio projekto sudedamosios dalys ir šių dalių sudėtis. Vadovaujantis šio priedo 5.7.3 ir 7.4.3 p. nuostatomis, sklypo vertikalusis planas (sklypo aukščių planas) yra tiek bendrosios projekto dalies, tiek sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalies brėžinys. Pagal šio priedo 7.4.3 p. nuostatas, sklypo vertikaliajame plane be kita ko nurodoma: statinių ir sklypo reljefo nulinis lygis (taškiniu ar horizontaliu metodu). STR 1.04.04:2017 26 p. pažymėta, kad šio reglamento 8 priedo 5.7.1–5.7.6 p. nurodyti planai rengiami vadovaujantis ne senesniu kaip 3 metų topografiniu planu (nuo statinio projektavimo pradžios), kuris patikslinamas (jei reikia) projekto rengimo metu.

Statinio projekto architektūrinės dalies reikalavimai nustatyti STR 1.04.04:2017  8 priedo 8 punkte. Pagal architektūrinei daliai keliamus reikalavimus turi būti parengiami architektūriniai pjūviai – statinio visumai įvertinti būtini statinio pjūviai, kuriuose be kitų duomenų turi būti pavaizduotas nulinis lygis 0.000 (dažniausiai tai pirmo aukšto grindų lygis) ir jį atitinkantis absoliutus vietovės aukštis (STR 1.04.04:2017  8 priedo 8.4.2.3 p.).

Mūsų nuomone, rengiant statinio projekto sklypo aukščių planą, esamas vidutinis žemės paviršius nustatomas pagal topografinį planą. Projektuojamas nulinis lygis turi būti pasirenkamas toks, kad pastato aukštis, kaip jis apibrėžtas TPĮ 2 str. 11 d. (pastatų aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško) neviršytų teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir / ar specialiaisiais reikalavimais (kai jie išduoti) nustatyto aukščio.

9. „ Prašau, patikslinti kaip skaičiuojama vidutinė sklypo altitudė. Taip pat kaip skaičiuojama vidutinė pastato altitudė. Jei pastato grindys turi penkis kampus, ar tai reiškia, kad vid. altitudė apskaičiuojama aritmetiniu būdu sudėjus visus kampo taškus ir padalinus iš atitinkamo kiekio (šiuo atveju penkių)?“

Pažymėtina, jog pagal STR 2.02.01:2004 4.25 p., pastato aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo arba pastato ar jo dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibolaidžių) aukščiausio taško.

STR 2.02.01:2004 4.36 p. nurodyta, kad vidutinė žemės paviršiaus altitudė – žemės paviršiaus ploto, į kurį susiprojektuoja pastatas, vidutinė altitudė. Manome, kad vidutinė altitudė nustatoma kaip visų pastato kampų žemės paviršiaus altitudžių aritmetinis vidurkis.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.