Ar metalinis garažas laikomas statiniu (2022-01-21)

KLAUSIMAS

Prašau Inspekcijos pateikti nuomonę (ekspertinį vertinimą) ir atsakyti į šiuos klausimus:

1. Ar teisingai suprantu, kad, atsižvelgiant į CK 1.98 str. 2 d. ir 4.2 str. 2 d. pateiktą nekilnojamojo daikto sąvokos apibrėžtį, Statybos įstatymo 2 str. 84 d. pateiktą „statinio“ sąvokos apibrėžtį ir šiame prašyme (įskaitant šio prašymo priedą) nurodytą informaciją bei Garažo savybes (Garažo dalys tarpusavyje yra suvirintos, o Garažo plotas yra 54 m2), man priklausantis Garažas laikytinas statiniu (nekilnojamuoju daiktu), kaip tai apibrėžta Statybos įstatyme ir nurodyta Inspekcijos rašte bei LAT nutartyje, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl Garažo gabaritų ir konstrukcinių savybių Garažas negali būti perkeltas į kitą vietą jo neišardžius?

2. Ar teisingai suprantu, kad, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 str. 24 d. pateiktą „laikinojo statinio“ sąvokos apibrėžtį, man priklausantis Garažas nelaikytinas laikinu statiniu, ypač atsižvelgiant į tai, kad Garažas buvo pastatytas daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius, gavus tuometinio Vilniaus miesto Spalio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ir jame nebuvo nustatytas ribotas terminas, kuriam leidžiama statyti Garažą?

ATSAKYMAS (2022-01-21, (9.12)2D-1333)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

          Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą, konsultacija yra žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Pažymėdami, jog Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo, todėl teikiame konsultaciją tik dėl teisės aktų nuostatų, susijusių su paklausime keliamu klausimu, taikymo, šiuo atveju iš dalies remdamiesi ir teismų praktika.

          Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio atitinkamai 84 ir 24 dalyje apibrėžta: statinysyra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą.

          Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnio 2 dalį nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

          CK 4.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Pagal CK 4.2 straipsnio 3 dalį kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

LAT 2012-06-29 civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 pažymėjo, kad daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, ir pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas.

          Teismai pripažįsta, kad objektas praranda savo naudojimo paskirtį, kai daiktas yra išardomas į atskiras dalis.Tokiu atveju privalu vertinti, ar perkeliamas daiktas praranda savo vertę. Vertinama, ar išardyto objekto montavimas kitoje vietoje reikalauja didelių papildomų sąnaudų, ar objekto konstrukcinės dalys tampa mažesnės vertės nei pats objektas. Taip pat šiuo aspektu vertinama, ar objekto surinkimui kitoje vietoje pakaktų išardytų, panaudotų medžiagų, konstrukcinių elementų ir pan., ar objekto montavimui / išmontavimui reikėtų didelių kitų sąnaudų (pvz., specialios darbo jėgos, įrangos, technikos ir pan.).   

          Taigi kiekvienas objektas pagal nurodytus požymius priskiriamas nekilnojamiesiems daiktams (statiniams) arba kilnojamiesiems daiktams. Vertinant konkretų objektą, reikia įvertinti, ar jis pastatomas statybos vietoje atliekant statybos darbus, ar atvežtas / surinktas gamykloje pagamintas gaminys (tokiu atveju reikėtų žiūrėti, kas nurodyta gamintojo pateikiamoje techninėje dokumentacijoje (statinys / pastatas ar kilnojamasis daiktas), ar jį perkeliant į kitą vietą jis prarastų naudojimo paskirtį ir sumažėtų jo vertė.

          Įstatyme įtvirtinta statinio apibrėžtis suponuoja (o taip pat ir teismai pasisako), kad objektas laikytinas statiniu, jei jis atitinka visas šias sąlygas:

          1) yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 str. 2 d.), kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės;

          2) turi laikančiąsias konstrukcijas (Statybos įstatymo 2 str. 23 d.), kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje;

          3) sukurtas atliekant statybos darbus (Statybos įstatymo 2 str. 90 d.).

          Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad paklausime minimas metalinis garažas laikytinas statiniu tuo atveju, jeigu jis atitinka visas tris pirmiau nurodytas sąlygas. Laikinuoju statiniu laikomas statinys, jei šio statinio statybą leidžiančiame dokumente nustatytas ribotas jo naudojimo terminas.

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.