Kelio užtvaras (2022-03-14)

KLAUSIMAS

Ar reikalingas statybos leidimas, pakeliamo kelio užtvaro (šlagbaumo) įrengimui privačioje teritorijoje? Pažymėtina, kad pakeliamas kelio užtvaras (šlagbaumas) yra įrengtas privačioje, kelių įmonių valdomoje, teritorijoje. Taip pat, ar pakeliamas kelio užtvaras (šlagbaumas) yra priskiriamas statiniui, jei taip, kokios tai kategorijos statinys? Ar kelio užtvaro (šlagbaumo) įrengimui yra taikomi kokie nors ribojimai?

ATSAKYMAS (2022-03-14 Nr. 2D- 4625 (9.12 Mr))

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Konsultavimo taisyklių 4.1 p. nustatyta, kad konsultacija– Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymoklausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir išvadų teikimo, todėl teikiame konsultaciją tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.

Prieš atsakydami į klausimus atkreipiame dėmesį į Statybos įstatymo 2 str. atitinkamai 84 d., 85 d., 87 d. ir 90 d. nurodytas sąvokų apibrėžtis: statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose; statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD) – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą; statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 str. nustatyta, kad:

- daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius;

- nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji);

- daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

CK 4.2 str. nustatyta, kad:

- nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės;

- kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės;

- kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

Pažymime, jog Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų (statybos techninių reglamentų) nuostatos netaikomos kilnojamųjų daiktų padėjimui (laikymui) žemės sklype, ant statinio ar jo dalių.

Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių objektų mobilumo vertinimo ir sprendimo priėmimo ar konkretus objektas yra kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 nagrinėdamas kasacinį skundą, ar objektas yra laikytinas kilnojamuoju daiktu nurodė, kad statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis Civilinio kodekso 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančią pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktui, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas.Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl objekto mobilumo ir galimybės jį lengvai perkelti į kitą vietą, nepakanka remtis vien gamintojo techninių dokumentų nuorodomis, svarbu įvertinti ir kitus požymius, leidžiančius pripažinti jį nekilnojamuoju daiktu – galimybe jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt.

Taigi, konkrečiu atveju sprendžiant ar objektas laikytinas kilnojamuoju daiktu, vertintinas daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybė daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės (galimybe jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt.). Tuo atveju, jei objektas atitinka kilnojamojo daikto sąvoką, numatytą Civiliniame kodekse, jis nelaikytinas statiniu, kaip jį apibrėžia Statybos įstatymo 2 str. 84 d. ir jam netaikomi statinių statybą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai. Tuo atveju, jei objektas atitinka nekilnojamojo daikto sąvoką, numatytą Civiliniame kodekse ir yra laikomas statiniu kaip tai apibrėžia Statybos įstatyme nustatyta statinio sąvoka, tai tada statiniui yra taikomas Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai.

Toliau atsakome į klausimus pagal Inspekcijos kompetenciją, jei kelio užtvaras būtų statinys.

Statinių kategorijos, atsižvelgiant į jų individualius parametrus, nustatomos vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017). Šio reglamento 18 p. nurodyta, kad objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, nelaikomi nesudėtingaisiais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo  reikalavimai. Statinio matmenų įvertinimo koeficientas K apskaičiuojamas pagal STR 1.01.03:2017  22.4 p. pateiktą formulę: 

K = S × H³, čia:

S – statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir (ar) vandens paviršių plotas, neįskaičiuojant šios projekcijos viduje esančių didesnių kaip 10 m² laisvų (neužstatytų) žemės ir (ar) paviršiaus plotų;

H – statinio aukštis, matuojamas nuo statiniu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki statinio aukščiausiojo (požeminiam statiniui – giliausio) laikančiųjų konstrukcijų taško (m).

Apibendrinant STR 1.01.03:2017  18 p. ir 3 lentelės 4.2 p., kelio užtvaras (inžinerinis statinys) gali būti:

• priskirtas prie I grupės nesudėtingų statinių, jeigu 10≤K≤10000;
• priskirtas prie II grupės nesudėtingų statinių, jeigu 10000≤K≤40000;
• nepriskirtas prie statinių, jeigu K < 10.

Leidimas statyti naują nesudėtingą statinį privalomas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priede nurodytais atvejais:

„1.1. kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje – statant nesudėtingąjį statinį; Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines);

1.2. mieste [8.10], konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą [8.18] šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant II grupės nesudėtingąjį statinį; <...>;

1.4. magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, – statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį; <...>“.

Jei kelio užtvaro matmenų įvertinimo koeficientas K < 10 arba I ar II grupės nesudėtingasis kelio užtvaras nepatenka į nurodytas teritorijas, tada statybą leidžiančio dokumento statyti naują statinį nereikia gauti. Jei kelio užtvaras priskiriamas I arba II grupės nesudėtingiesiems statiniams patenka į reglamente nurodytas teritorijas, tai tokiu atveju turi būti rengiamas supaprastintas statybos projektas (Statybos įstatymo 24 str. 1 d. ir 3 d.), kurį rengia projektuotojas ir gaunamas statybą leidžiantis dokumentas, kurį išduoda savivaldybės administracija.

Tuo pačiu pažymime, kad pagal Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.