KLAUSIMAS

   Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – VMU) patikėjimo teise valdomuose miško žemės sklypuose (toliau – miško žemė), įstatymų nustatyta tvarka, yra vykdomos ir/ar organizuojamos medžioklės. Vykdant įstatymuose numatytą veiklą būtina įrengti/pastatyti su medžiokle susijusius įrenginius. LR  Medžioklės įstatymo 2 str. 10 d. nurodyta, jog „ Medžioklės įrenginiai - įrenginiai, reikalingi saugiai, sėkmingai ir etiškai medžioti bei vykdyti medžiojamųjų gyvūnų atranką“. Medžiotojų asociacijos: fiziniai, juridiniai asmenys, įmonės, organizacijos, asociacijos (toliau – medžioklės plotų naudotojai) kreipiasi į VMU dėl medžioklės įrenginių atnaujinimo ir/ ar naujų statymo medžiojamuose plotuose.

   LR Medžioklės įstatymo 2 str. 10 d. 1 p. pateikiamas medžioklės įrenginių apibrėžimas t. y. „stacionarūs medžioklės įrenginiai – nekilnojami medžioklės bokšteliai, įvairios slėptuvės, priedangos ir kiti stacionarūs įrenginiai“. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.3. p. detalizuoja kas sudaro kitus stacionarius įrenginius ir t. y. „gyvūnų šėryklos − stacionarūs medžioklės įrenginiai (ėdžios, pašiūrės su stogais, loviai, automatiniai ir kiti šėrimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 100 kilogramų arba daugiau kaip 125 litrai pašarų), šėrimo aikštelės ar šėrimo vietos, kuriose išpilta daugiau kaip 100 kilogramų arba daugiau kaip 125 litraipašarų, kai medžiojamieji gyvūnai šeriami siekiant padėti jiems išgyventi jų natūraliai mitybai nepalankiu laikotarpiu ar atitraukti juos nuo žemės ūkio pasėlių ir taip sumažinti daromą žalą“ (2000-06-27 LR Ministro įsakymas dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo Nr. 258).

   Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 apibrėžia statinių kategorijas, pateikia nesudėtingų statinių sąrašą ir nesudėtingiesiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus. Nesudėtingiems statiniams ir inžineriniams statiniams, kurie nepatenka į sąrašą, yra numatytas ir taikomas statinio matmenų įvertinimo koeficientas. Statiniai, kurie nepatenka į ypatingųjų ir nesudėtingų statinių kategoriją laikomi neypatingais statiniais (Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo, aktuali redakcija 2020-06-16).

   Stacionarūs medžioklės įrenginiai nepatenka į Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 numatytą nesudėtingų statinių sąrašą, nėra numatyti tokiems statiniams taikomi techniniai parametrai. Nusistovėjusioje praktikoje stacionarūs medžioklės įrenginiai tai mobilaus pobūdžio, nesudėtingi statiniai, kurie gali būti perkeliami į kitą vietą nekeičiant jų pagrindinės paskirties ir nesumažinant vertės.

   Atsižvelgiant į tai, jog įstatymai aiškiai neapibrėžia stacionariems medžioklės įrenginiams taikomų teisės normų, nėra aišku, kokie techniniai parametrai jiems turėtų būti taikomi, prašome jūsų institucijos pateikti nuomonę:

- Kokiai statinio kategorijai (ir/ar grupei) turėtų būti priskiriami stacionarūs medžioklės įrenginiai?

- Kokie statinio/statinių parametrai stacionariems medžioklės įrenginiams turėtų būti taikomi?

- Ar stacionarūs medžioklės įrenginiai turi būti registruojami VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre?

ATSAKYMAS (2022.02.24, Nr. 2D-3564)

   Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

   Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Konsultavimo taisyklių 4.1 p. nustatyta, kad konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymoklausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir išvadų teikimo, todėl teikiame konsultaciją tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.

   Prieš atsakydami į klausimus atkreipiame dėmesį į Statybos įstatymo 2 str. atitinkamai 84 d., 85 d., 87 d. ir 90 d. nurodytas sąvokų apibrėžtis: statinysnekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose; statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD) – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą; statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).

   Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 str. nustatyta, kad:

- daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius;

- nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji);

- daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

   CK 4.2 str. nustatyta, kad:

- nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės;

- kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės;

- kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

   Pažymime, jog Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų (statybos techninių reglamentų) nuostatos netaikomos kilnojamųjų daiktų padėjimui (laikymui) žemės sklype, ant statinio ar jo dalių.

   Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių objektų mobilumo vertinimo ir sprendimo priėmimo ar konkretus objektas yra kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 nagrinėdamas kasacinį skundą, ar objektas yra laikytinas kilnojamuoju daiktu nurodė, kad statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis Civilinio kodekso 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančią pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktui, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas.Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl objekto mobilumo ir galimybės jį lengvai perkelti į kitą vietą, nepakanka remtis vien gamintojo techninių dokumentų nuorodomis, svarbu įvertinti ir kitus požymius, leidžiančius pripažinti jį nekilnojamuoju daiktu – galimybe jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt.

   Taigi, konkrečiu atveju sprendžiant ar objektas laikytinas kilnojamuoju daiktu, vertintinas daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybė daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės (galimybe jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt.). Tuo atveju, jei objektas atitinka kilnojamojo daikto sąvoką, numatytą Civiliniame kodekse, jis nelaikytinas statiniu, kaip jį apibrėžia Statybos įstatymo 2 str. 84 dalis ir jam netaikomi statinių statybą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai. Tuo atveju, jei objektas atitinka nekilnojamojo daikto sąvoką, numatytą Civiliniame kodekse ir yra laikomas statiniu kaip tai apibrėžia Statybos įstatyme nustatyta statinio sąvoka, tai tada statiniui yra taikomas Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai.

   Toliau atsakome į klausimus pagal Inspekcijos kompetenciją, jei medžioklės įrenginiai būtų statiniai.

   Statinių kategorijos, atsižvelgiant į jų individualius parametrus, nustatomos vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. O dėl prievolės registruoti statinius Nekilnojamojo turto registre Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo 28 str. nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras. Statybos įstatymo 28 str. 5 d. nustatyta, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo dienos. Statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą surašomi visų statytojų (užsakovų) vardu.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

Atnaujinimo data: 2023-09-23