Laikinieji kioskai ir paviljonai (2018-08-20)

KLAUSIMAI

1. Prašome paaiškinti ar kioskas, paviljonas priskirtini nesudėtingųjų statinių ir (arba) laikinųjų statinių grupei, kuriam STR 1.01.03:2017 2 lentelėje nurodytam nesudėtingųjų statinių sąrašo punktui šie turėtų būti priskiriami?

2. Kokiame dokumente nurodoma laikinųjų statinių (kioskų, paviljonų) statinių paskirtis, jeigu laikinieji statiniai neregistruojami Nekilnojamojo turto registre?

3. Ar nesudėtingasis laikinas statinys (kioskas, paviljonas) turi turėti Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų (inventorizacinės) bylos brėžinius ir eksplikacijas?

ATSAKYMAS (2018-08-20, Nr. (9.12)-2D-12144)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje apibrėžta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 2-3 dalyse pažymėta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Kiekvienas objektas (pvz., kioskas, paviljonas) pagal savo savybes priskiriamas nekilnojamiesiems daiktams (statiniams) arba kilnojamiesiems daiktas. Vertinant konkretų objektą reikėtų įvertinti, ar jis pastatomas statybos vietoje atliekant statybos darbus, ar atvežtas / surinktas gamykloje pagamintas gaminys (tokiu atveju reikėtų žiūrėti, kas nurodyta gamintojo pateikiamoje techninėje dokumentacijoje (statinys / pastatas ar kilnojamasis daiktas), ar yra galimybė neišardžius šį objektą perkelti į kitą vietą, taip pat ar perkėlimo metu ir perkėlus objektą į kitą vietą išlieka galimybė jį naudoti pagal savo naudojimo paskirtį.

Nekilnojamieji daiktai, atitinkantys statinio apibrėžimą, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius statinius.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje apibrėžta, kad nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Neypatingieji ir ypatingieji statiniai yra apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 28 dalyse.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 7 punkte nurodyta, kad prie negyvenamųjų pastatų priskiriami: 7.3. prekybos paskirties pastatai – skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (pvz., prekybos paviljonai); 7.4. paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui (pvz., grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo − išdavimo punktai); 7.5. maitinimo paskirties pastatai – skirti žmonėms maitinti.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelę, kiti negyvenamieji pastatai, išskyrus pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kitos (šiltnamių) paskirties pastatus bei sodo namus, nesudėtingiesiems pastatams priskiriami vadovaujantis 2 lentelės 2.5 punktu.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalimi, laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ , patvirtinto aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 40 punkte detalizuota, kad statybą leidžiančiuose dokumentuose laikinojo statinio naudojimo terminas (data, iki kada statinys turi būti nugriautas ar kitaip pašalintas, pvz., išgabentas, perkeltas ir kita) nustatomas: 1) statytojo (užsakovo) prašymu; 2) statybą leidžiantį dokumentą išduodančio subjekto motyvuotu sprendimu, kuris priimamas atsižvelgiant į specialiuosius reikalavimus, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, strateginius planus ir kitus teisės aktus. Taigi statinys būtų priskirtinas laikiniesiems statiniams, nepriklausomai nuo jo kategorijos (nesudėtingas / neypatingas / ypatingas), jeigu išduotame statybą leidžiančiame dokumente (tais atvejais, kai jis reikalingas) būtų apibrėžtas jo naudojimo terminas.

2. Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje apibrėžta, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas statyti naują statinį reikalingas naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). Šio įstatymo 27 straipsnio 31 dalyje pažymėta, kad laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad, užbaigus nesudėtingųjų statinių, kurių statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statybą, deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma statytojui (užsakovui) pageidaujant. Jei tokiu atveju deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, užbaigtą statyti nesudėtingąjį statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos. Užbaigus nesudėtingųjų statinių, kurių statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statybą, privaloma surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Tokiu atveju užbaigti statyti nesudėtingieji statiniai ir daiktinės teisės į juos, išskyrus laikinuosius statinius, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo dienos turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių paskirtis nurodoma šiame registre.

Laikinieji statiniai neregistruojami Nekilnojamojo turto registre, tačiau jų paskirtis yra nurodyta statybą leidžiančiame dokumente, kurio pagrindu jie pastatyti, bei statybos užbaigimo dokumente. 

3. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Remiantis minėtomis nuostatomis, siekiant nesudėtingąjį statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadastro tvarkytojui turi būti pateikta statinio kadastro duomenų byla.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.