Nusausinimo griovys melioracijos statinys (2021-07-23)

KLAUSIMAS

Mėgėjiškos sodininkystės tikslams sodų bendrijai buvo skirtas naudoti žemės

Sklypas, kuriame yra įrengti nusausinimo grioviai (ne melioracijos grioviai). Nusausinimo griovių techninė būklė šiai dienai yra prasta, t.y. nebėra nuolydžių, nusausinimo grioviai yra apaugę, todėl šie nusausinimo grioviai šiai dienai tinkamai neatlieka savo tiesioginė funkcijos – surinkti vandenį nuo žemės paviršiaus.

Bendrija siekia bendrijos ir bendrijos narių lėšomis susitvarkyti nusausinimo griovius, t.y. atstatyti nuolydį į nusausinimo griovių dugną pripilant smėlio, žvyro su akmenimis, o nusausinimo griovių šlaitus išklojant betono plokštėmis iki 0,5 m aukščio nuo dugno.

Prašome informuoti, ar bendrija turėtų gauti leidimą ir koks leidimas yra reikalingas siekiant bendrijos teritorijoje atlikti nusausinimo griovių tvarkymo (atstatyti nuolydį į nusausinimo griovių dugną pripilant smėlio, žvyro su akmenimis, o nusausinimo griovių šlaitus išklojant betono plokštėmis iki 0,5 m aukščio nuo dugno) darbus.

ATSAKYMAS (2021-07-23, Nr. (9.12)-2D- 12367)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) gavo Jūsų paklausimą (2021-07-01 prašymą). Analogiško turinio paklausimą pateikėte ir Aplinkos apsaugos departamento Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus valdybai, kuri jį persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Inspekcijai, Prienų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). 

          Atsakydami į Jūsų paklausimą, pagal Inspekcijos kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

          Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti).

          Pagal melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 9 d. Nr. 3D-2  įsakymu „Dėl Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ patvirtinimo“, (toliau – MTR 2.02.01:2006) 10.14 papunktį, sausintuvas – 1) drenažo sistemos dalis požeminiam ir paviršiniam vandeniui surinkti ir nuleisti į rinktuvą arba griovį; 2) sausinimo griovys, į kurį tiesiogiai patenka vanduo.

           Vadovaujantis Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas (nuo 2010 m. spalio 21 d. reorganizavus Valstybinį žemėtvarkos institutą, įkurta valstybės įmonė Valstybės žemės fondas).

          MTR 2.02.01:2006 7 punkte nustatyta, kad „melioracijos statinių statybos leidimų išdavimo tvarką nustato melioracijos techninis reglamentas MTR 1.07.01:2006, o pripažinimo tinkamais naudoti tvarką – reglamentas MTR 1.11.01:2006“.

          Melioracijos techninio reglamento MTR 1.07.01:2015 „Melioracijos statinių statybą leidžiantys dokumentai“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3D-967 patvirtinta nauja reglamento MTR 1.07.01:2006 redakcija) 3 punkte nurodyta, kad melioracijos statinių remontui ir griovimui (išardymui) statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Melioracijos statinių remonto darbus galima pradėti atlikus reglamento IV skyriuje nustatytas procedūras.

          Melioracijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkai naujas melioracijos sistemas statyti, melioracijos statinius remontuoti ir rekonstruoti privalo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Paklausime nurodytos situacijos atveju aktualios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 16, 23, 84 ir 90 dalyje pateiktos sąvokos: inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai; laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą;statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).

Statybos įstatyme įtvirtinta statinio apibrėžtis suponuoja, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

- objektas yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės;

- turi laikančiąsias konstrukcijas;

- sukurtas atliekant statybos darbus.

          Kai objektas neatitinka statinio sąvokos, nurodytos Statybos įstatyme, tuomet jis nepriskiriamas statiniams ir Statybos įstatymo bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos tokiam objektui netaikomos.

          Mūsų nuomone, griovio šlaitų apačioje laisvai padedamos (klojamos) betono plokštės neskirtos laikyti apkrovas (šiuo atveju – grunto spaudimą) ir neatitinka Statybos įstatyme pateiktos laikančiosios konstrukcijos apibrėžties. Todėl manome, kad paklausime minimas nusausinimo griovys nelaikytinas statiniu (neturi statybos darbais sumontuotų laikančiųjų konstrukcijų, kurių svarbiausia paskirtis laikyti apkrovas ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą) ir jo tvarkymo darbams atlikti (atstatyti nuolydį į nusausinimo griovių dugną pripilant smėlio, žvyro su akmenimis, šlaitus išklojant betono plokštėmis iki 0,5 m aukščio nuo dugno) Statybos įstatymo bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos (įskaitant nuostatas dėl statybą leidžiančio dokumento privalomumo) netaikomos.

          Paklausime nurodyta, kad tai ne melioracijos grioviai, bet nepateikta duomenų, kokiu pagrindu ir kas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijoje nusausinimo griovius įrengė, ar jie registruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR), kam jie priklauso ir kam priskirta šių griovių priežiūra, todėl atsakyti, ar privalomi dar kokie nors leidimai ar sutikimai, nėra galimybės.

           Jeigu nusausinimo grioviai priskirtini melioracijos statiniams, kurie įregistruoti NTR, tai manome, kad minėti darbai laikytini griovių remontu, kuriam atlikti statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Kaip nurodyta reglamente MTR 1.07.01:2015, remonto darbus galima pradėti atlikus IV skyriuje nustatytas procedūras. Išsamesnę informaciją dėl Melioracijos įstatymo ir melioracijos techninių reglamentų nuostatų taikymo ir kitų privalomų laikytis reikalavimų šiuo konkrečiu atveju turėtų pateikti NŽT, kuriai Jūsų paklausimas persiųstas, taip pat galima kreiptis į melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atliekantį VĮ Valstybės žemės fondą.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.