Saulės elektrinių klasifikavimas, projektiniai pasiūlymai. (2022-11-11)
KLAUSIMAS Bendrovė planuoja atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje, įgyvendinat energijos gamybos iš vėjo ir saulės projektus. Bendrovė siekia, kad atsinaujinančios energetikos projektų vystymas atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl prašo atsakyti į šiuos klausimus: 1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, kokiai statinių kategorijai (ypatingas, neypatingas ar nesudėtingas statinys) priskiriamos saulės šviesos energijos elektrinės, kai jų galia didesnė kaip 10 MW ? 2. Ar saulės šviesos energijos elektrinių projektams, kurių galia didesnė kaip 10 MW, yra privaloma rengti projektinius pasiūlymus? Jeigu taip kokiais atvejais tai būtų taikoma ir pagal kokius teisės aktų reikalavimus? 3. Ar saulės šviesos energijos elektrinė iš esmės galėtų būti priskirtina laikinam inžineriniui statiniui, kilnojamajam daiktui, remiantis tuo, kad elektrinė gali būti demontuota jos nepažeidus, perkelta į kitą vietą toliau eksploatuoti, nėra naudojami betoniniai pamatai, ribotas preliminarus eksploatacijos laikotarpis ( 30 m. su galimybe praręsti)?
ATSAKYMAS (2022-11-11 Nr. 2D-20379 (9.12 Mr))
Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.
Dėl klausimų „1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, kokiai statinių kategorijai (ypatingas, neypatingas ar nesudėtingas statinys) priskiriamos saulės šviesos energijos elektrinės, kai jų galia didesnė kaip 10 MW ?“
Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 16, 20, 28 ir 30 dalyje pateiktos šios sąvokų apibrėžtys: inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai; ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija; neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių; nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“[1] (toliau – Reglamentas) V skyriaus antrajame skirsnyje „Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašas“ pateiktos 1 lentelės dalyje „Negyvenamieji pastatai“ 2 punkte (eil. Nr. 2) įrašyti „Energetikos pastatai“ ir šioje eilutėje lentelės skiltyje „Statinių požymiai ir techniniai parametrai“ nurodyti „statiniai, kuriuose vykdoma 5 MW ir (ar) didesnės galios elektros ir šilumos gamyba“.
Remiantis Reglamento 12 punktu, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti) priskiriami kitos paskirties inžineriniams statiniams.
Pagal Reglamento 3 lentelės 3.11 papunktį, kiti inžineriniai statiniai – saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, kurių galingumas ≤ 100 kW, priskiriami I grupės nesudėtingiesiems statiniams.
Atsižvelgiant į nurodytą šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, manytina, kad ypatingųjų statinių kategorijai priskirtini tik energetikos pastatai, kuriuose vykdoma 5 MW ir (ar) didesnės galios elektros ir šilumos gamyba. Inžineriniai statiniai – saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, kurių galingumas didesnis kaip 100 kW, priskiriami neypatingųjų statinių kategorijai.
Primintina Reglamento 14 punkto nuostata, jog statinio kategoriją pagal Reglamente pateiktus požymius nustato ir projektuojamam statiniui priskiria statinio projekto vadovas.
Dėl klausimo „2. Ar saulės šviesos energijos elektrinių projektams, kurių galia didesnė kaip 10 MW, yra privaloma rengti projektinius pasiūlymus? Jeigu taip kokiais atvejais tai būtų taikoma ir pagal kokius teisės aktų reikalavimus?“
Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“[2] (toliau – STR 1.04.04:2017) 60 punkte nustatyta:
„60. Statytojas (statytojo raštu įgaliotas asmuo) (toliau – šiame skyriuje statytojas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies; Teritorijų planavimo įstatymo [5.12] 20 straipsnyje (išskyrus reglamento 7.2 papunktyje nurodytais atvejais, kai projektiniai pasiūlymai nerengiami) nustatytais atvejais. Šis reikalavimas taikomas rengiant naujų statinių, rekonstruojamų statinių ar statinių dalių (kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas) projektinius pasiūlymus, taip pat statinių ar jų dalių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus. Reglamento 7.2 papunktyje nurodytais atvejais, kai projektiniai pasiūlymai nerengiami, apie planuojamą statybą statytojas informuoja visuomenę per 5 darbo dienas nuo techninės užduoties pasirašymo dienos – įrengia reglamento 61 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantį stendą. Stende pateikiama reglamento 61.1, 61.3, 61.5 papunkčiuose nurodyta informacija ir statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai“.
Pagal STR 1.04.04:2017 4 priedą visuomenei svarbiu statiniu saulės elektrinė, kaip neypatingasis statinys, laikoma, jei ji statoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, taip pat neypatingiesiems ar nesudėtingiesiems statiniams priskirtina saulės elektrinė, jei jos projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis.
2022-07-08 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) pakeitimas numato neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, statyti saulės šviesos energijos elektrines, vėjo elektrines, 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines arba biodujų gamybos įrenginius bei hibridines elektrines, taip pat šių energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose (49 straipsnio 3 bei 5 dalis). Urbanizuotose irurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba negalima) saulės šviesos energijos elektrinės statomos pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, šių energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose (49 straipsnio 6 dalis).
Apibendrinant pateiktas teisės aktų nuostatas, manytina, kad rengti saulės elektrinės statybos projektinius pasiūlymus ir STR 1.04.04:2017 nustatyta tvarka informuoti visuomenę apie juos privaloma tik tuo atveju, kai saulės elektrinė laikytina visuomenei svarbiu statiniu pagal STR 1.04.04:2017 4 priedą ir kai šio statinio statybai privaloma gauti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose[3] nurodytą statybą leidžiantį dokumentą (leidimą statyti naują statinį ar leidimą rekonstruoti statinį).
Dėl klausimo „3. Ar saulės šviesos energijos elektrinė iš esmės galėtų būti priskirtina laikinam inžineriniui statiniui, kilnojamajam daiktui, remiantis tuo, kad elektrinė gali būti demontuota jos nepažeidus, perkelta į kitą vietą toliau eksploatuoti, nėra naudojami betoniniai pamatai, ribotas preliminarus eksploatacijos laikotarpis ( 30 m. su galimybe praręsti)?“
AIEĮ 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti elektrinė (toliau – elektrinė) – tai nuosavybės ar kita teise valdoma visuma tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių ir jų technologinių priklausinių, skirtų elektros energijai gaminti ar elektros ir šilumos energijai gaminti bendrosios gamybos būdu. Saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai.
Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 24 ir 84 dalyje apibrėžta: laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą; statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas.
AIEĮ 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtoje elektrinės sąvokoje kaip kilnojamieji daiktai išskiriami tik saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai, kiti saulės šviesos energijos elektrinės elementai turėtų būti priskiriami kilnojamiesiems ar nekilnojamiesiems daiktams, atsižvelgiant į jų prigimtį, kaip tai numatyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsnio[4] 1 dalyje. Kaip nustatyta CK 4.2 straipsnio 4 dalyje, kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Pagal CK 4.2 straipsnio 5 dalį, kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.
Atsižvelgdami į šias įstatymų nuostatas, manome, kad saulės šviesos energijos elektrinė, susidedanti iš nekilnojamųjų daiktų, turinčių laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir kilnojamųjų daiktų, einančių į nekilnojamąjį daiktą ir praradusių savo individualius požymius, yra statinys – inžinerinis statinys. Vadovaujantis CK 4.2 straipsnio 5 dalies ir AIEĮ 2 straipsnio 11 dalies nuostatomis, saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai ir nelaikytini statiniais.
Laikinuoju statiniu laikomas tik toks statinys, kurio statybą leidžiančiame dokumente nurodomas šio statinio naudojimo terminas.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.
[3]„1. Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;“.
[4]„ 4.2 straipsnis. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai
1. Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai.
2. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
3. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
4. Kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis.
5. Kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. <...>“.
Atnaujinimo data: 2023-09-23