Ant pastato terasos pertvaros – kokia statybos rūšis (2018-09-05)

KLAUSIMAS

Ar reikalingas atskiras leidimas statyti pertvaras jau registruotoje terasoje (jei taip tai koks) kai pertvaros sienelės aukštis nebus didesnis kaip 2.5 m., plotas iki 30 kv. m. Minėta terasa yra virš pagalbinių patalpų, kurios turi visus leidimus ir yra registruotos. Šių patalpų savininkas pokyčiams neprieštarauja. Taip pat žemės sklypas ant kurio yra terasa, bei pagalbinės patalpos nuosavybės teise priklauso man.

Pridedu brėžinius terasos, ir pagalbinių patalpų, virš kurių yra perdenginiai ir padaryta terasa.

Klausimas ar tai būtų kaip rekonstrukcija, ar tiesiog paprastas remontas?

Pertvaros statomos iš pertvarinių blokelių su stogu ir namu nesujungta. Laikančiosios sienos, namo inžinerija nekeičiama

ATSAKYMAS (2018-09-05, Nr. (9.12)-2D-12333)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.1 papunktyje nustatyta, kad prie paprastojo remonto darbų priskirimas statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priedo 4 punkte nustatyta, kad be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas:

4.1. atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;

4.2. atliekant valstybei svarbaus kultūrinio objekto statinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Nr. 940, Nr. 1212 ir Nr. 690 paprastąjį remontą.

Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad sodo namo, vieno buto ar dviejų butų gyvenamojo namo paprastajam remontui, kai įrengiamos nelaikančiosios konstrukcijos, savivaldybės administracijos išduodamo statybą leidžiančio dokumento privalomumas Statybos įstatyme ir STR 1.05.01:2017 nenumatytas. Jeigu pastatas priklauso keliems bendrasavininkams, statybos darbų atlikimui privaloma gauti šio pastato bendrasavininko rašytinį sutikimą. 

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.