Ar žemės darbai yra statybos darbai? (2020-02-26)

KLAUSIMAS

Kaimynas savo sklype susiformavo aukštą ir su pakankamai stačiu nuolydžiu šlaitą. Mano sklypas pasidarė žymiai žemiau. Noriu išsiaiškinti ar toks šlaito sukūrimas legalus ir galimas? Kokie galimi sprendimai šitam šlaitui susitvarkyti, nes aš gretimo sklypo kaimynas nesu patenkintas tokiu statumu?

ATSAKYMAS (2020-02-26, Nr. (9.12)-2D-2629)

Atsakydami į Jūsų teiktą paklausimą, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis klausimų pateikimo tvarka. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 84, 90, 98 dalyse pateiktas toks sąvokų išaiškinimas: 
- „Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.“;
- „Statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.“;
- „Statybvietė – statinio statybos darbų vieta, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus ir gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis. Nesutapimo atveju statybvietės dalimi taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens, disponuojančio žeme) sutartis, ir statinys, kai visi statybos darbai atliekami statinio viduje.“.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. 

Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę.

Apibendrindami aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, manome, kad:
- iš pateiktos vaizdinės medžiagos negalima nustatyti, ar vykdomi statybos darbai. Žemės darbai būtų priskiriami statybos darbams, jeigu jie būtų vykdomi statant statinius;
- kai nevykdomi statybos darbai, o performuojamas žemės sklypo reljefas, Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai nėra taikytini. Šiuo atveju dėl žemės sklypo naudojimo, performuojant esamą žemės sklypo paviršių, tvarkos išaiškinimo ir priežiūros, pagal kompetenciją reikėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
 - kai žemės darbai atliekami statant statinius, privaloma vadovautis statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniais. Rengiant žemės sklypą statinių statybai, žemės augalinis gruntas ir kitas gruntas galėtų būti sandėliuojami statybvietėje už sklypo ribų tik pagal sutartį, sudarytą su gretimo žemės sklypo savininku. Užbaigus statinių statybą, žemės sklypas (įskaitant žemės paviršiaus lygį) turi būti sutvarkytas pagal projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius.

Informuojame, kad nuo 2019-01-01 parengti projektai ir pagal juos išduoti statybą leidžiantys dokumentai yra viešinami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt). Dėl statomų statinių atitikties statinio projekto sprendiniams galima kreiptis į Inspekciją.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.