Dėl saulės šviesos elektrinių įrengimo ant saugomų teritorijų direkcijų valdomų pastatų stogų (2020-09-08)

KLAUSIMAS

Prašome išaiškinti visas būtinas procedūra dėl saulės šviesos elektrinių (toliau – Elektrinių) įrengimo ant įvairių paskirčių pastatų stogų (kultūros, mokslo, administracinės, garažų, sandėliavimo ir kt.) pagal žemiau pateiktą informaciją. Pastatai patenka kompleksines saugomas teritorijas (valstybinius parkus), kai kurie pastatai papildomai yra mieste ar miestelyje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje. Planuojama iki 30 kW Elektrines (pastato inžinerinę sistemą arba tam tikrais atvejais tik įranga) montuoti ant šlaitinių ar sutapdintų neypatingųjų, tam tikrais atvejais nesudėtingųjų pastatų stogų, nekeičiant stogų konstrukcijos.

Statybos įstatyme (2 str. 110 p.) įtvirtinta, kad „Viešasis pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas. Iš apibrėžimo neaišku, ar visų paskirčių, net ir ūkiniai (garažų, sandėliavimo paskirties pastatai), nagrinėjamu atveju Direkcijų valdomi, pastatai priskiriami prie viešojo naudojimo pastatų, ar tik tie pastatai, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos, ne ūkiniai pastatai.

Statybos įstatymo 27 str. nurodyta kas yra statybą leidžiantys dokumentai, tarp jų 4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais“.

STR „Statinio statybos rūšys“ 12 p. nurodyta, kad Statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.12 p. p.).

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priede nustatyti atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam remontui ar paprastajam remontui. Jame įtvirtinta (4,1 p.), kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą „atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste [8.10], konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti“. Taip pat šiame reglamento (3 priedo 5 p.) nustatyta, kad pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą (spalva laikoma nepakitusia, kai parenkami trys gretimi spalvos atspalviai, vadovaujantis bet kuriuo spalvų paletės katalogu, kuriame yra ne mažiau kaip 1000 spalvų ir atspalvių), matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.“.

Sistemiškai išnagrinėjus Statybos įstatymą ir jo poįstatyminius aktus, nesame tikri, kada norint įrengti iki 30 kW Elektrinę Direkcijai ant valdomo pastato stogo bus reikalingas leidimas, koks leidimas (kapitaliniam ar paprastajam remontui) ar visais atvejais būtinas projektas, deklaracija apie statybos užbaigimą, ar privaloma ją tvirtinti Inspekcijoje. Ar reikės Nekilnojamojo turto registre tikslinti ir kokius pastato, ant kurio sumontuota Elektrinė (įranga ar pastato inžinerinė sistema) nekilnojamojo turto duomenis?

ATSAKYMAS (2020-09-08, reg. Nr. 2D-12469)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad naujo statinio statyba yra statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Vadovaujantis šia nuostata manytina, kad ant pastato įrengta ar į pastatą integruota saulės šviesos energijos elektrinė (toliau – saulės elektrinė) laikytina įranga, o jei saulės elektrinės pagaminta elektros energija būtų naudojama pastato reikmėms – pastato inžinerine sistema.

Paklausime nurodote, kad iš Statybos įstatyme pateikto viešojo pastato apibrėžimo, nėra aišku kas yra įstaigos pastatas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio. 110 dalį, viešasis pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas.

Teisės aktuose įstaigos sąvoka nepateikiama. Teisės doktrinoje įstaiga apibrėžiama kaip susivienijimas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ar savivaldybės funkcijas, ar susivienijimas, veikiantis socialinio, švietimo mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse, kurio tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, pavyzdžiui, viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga ir kita (LR Civilinio kodekso komentaras, II knyga ,,Asmenys“, psl. 94).

Statybos įstatymo 2 straipsnio. 59 dalyje pažymėta, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Statybos įstatymu, statinio paskirtis siejama su jo naudojimo tikslu ir vykdoma veikla (nesiejama su statinio nuosavybės forma), manome, kad įstaigų pastatais laikytini pastatai, kurie pagal jų naudojimo paskirtį gali būti naudojami valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įstaigų (pvz., viešųjų įstaigų) veiklos tikslais (pvz., statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau - STR 1.01.03:2017) 7.2 papunktyje nurodyti administracinės paskirties pastatai, kurie pagal paskirtį gali būti naudojami valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įstaigų ir organizacijų veiklos tikslams, laikytini viešaisiais pastatais).

Iš paklausime, pateiktos informacijos suprantame, kad klausiate apie įrangos arba pastato inžinerinės sistemos (saulės elektrinės) montavimą ant esamų, įvairių paskirčių, neypatingųjų arba nesudėtingųjų pastatų šlaitinių arba sutapdintų stogų. Taip pat siekiate išsiaiškinti ar tokiems statybos darbams reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD), parengti atitinkamą projektą ir kaip atliekamas šių statybos darbų užbaigimas.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 ir 58 dalyse nustatyta, kad: statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.); statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Kiti pagrindiniai principai, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nurodyti statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" (toliau – reglamentas STR 1.01.08:2002).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad laikančioji konstrukcija – tai konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Vadovaujantis šia nuostata, manytina, kad konkrečiu atveju montuojant įrangą ar statinio inžinerinę sistemą ant pastato stogo turėtų būti nustatyta kaip ji bus montuojama ir ar bus pertvarkomos esamo pastato laikančiosios konstrukcijos. Projektuotojai, atestuotos statinių ekspertizės įmonės arba statinio techninis prižiūrėtojas gali nustatyti ar statinio konstrukcija yra laikančioji.

Jeigu dėl įrangos ar inžinerinės sistemos konstrukcijų ant pastato stogo įrengimo, kai nekeičiami statinio išorės matmenys (ilgis, plotis, aukštis ir pan.), būtų pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos, t. y. laikančiosios konstrukcijos būtų stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis, tai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalį bei reglamento STR 1.01.08:2002 10 punkto nuostatą, toks įrangos ar inžinerinės sistemos konstrukcijų įrengimas ant pastato stogo būtų priskirtinas prie statinio kapitalinio remonto darbų.

Jeigu dėl įrangos ar inžinerinės sistemos konstrukcijų įrengimo ant pastato būtų atliekami statybos darbai nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant statinio laikančiųjų konstrukcijų, pastato nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant, tai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalį ir reglamento STR 1.01.08:2002 12 punktą toks įrangos ar inžinerinės sistemos konstrukcijų įrengimas ant pastato stogo būtų priskirtinas prie statinio paprastojo remonto darbų.

Kiekvienu atskiru atveju nustačius planuojamų statybos darbų rūšį bei žinant statinio buvimo vietą, paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, statinio kategoriją (kaip nurodoma paklausime nesudėtingasis ar neypatingasis statinys), ar planuojami statybos darbai keistų išvaizdą, galima nustatyti ar planuojamiems statybos darbams reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD).

Atvejai, kada privaloma gauti SLD neypatingojo ar nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui yra nustatyti statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 3 punkte. Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad privaloma gauti SLD kapitalinio remonto darbams neypatingajame arba nesudėtingajame statinyje, šiais atvejais:

- neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;

- neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos;

- statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį);

- neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda;

- nesudėtingojo pastato kapitalinio remonto darbams, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.

Atvejai, kada privaloma gauti SLD neypatingojo ar nesudėtingojo statinio paprastajam remontui yra nustatyti statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4 punkte. Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad privaloma gauti SLD paprastojo remonto darbams neypatingajame arba nesudėtingajame statinyje, šiais atvejais:

- įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį);

- neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda;

- atliekant valstybei svarbaus kultūrinio objekto statinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Nr. 940, Nr. 1212 ir Nr.690 paprastąjį remontą;

- atliekant nesudėtingojo pastato paprastojo remonto darbus, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.

Kalbant apie statinio paprastąjį ir kapitalinį remontą, tai pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti SLD statinio kapitaliniam ar statinio paprastajam remontui, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais, nepriklausomai nuo SLD privalomumo. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį neypatingojo statinio kapitaliniam remontui rengiamas kapitalinio remonto projektas, neypatingojo statinio paprastajam remontui – paprastojo remonto aprašas, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui – kapitalinio remonto aprašas, o nesudėtingojo statinio paprastajam remontui – paprastojo remonto aprašas.

Kapitalinio ir paprastojo remonto statybos užbaigimo tvarka nustatyta Statybos įstatymo 28 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyje:

- „3. Statinių, išskyrus nesudėtinguosius statinius ir statinius, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“;

- „4. Statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.“;

- „5. Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama).“.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis darytina išvada, kad statinio kapitalinio remonto darbai, kuriems reikėjo gauti SLD, užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Inspekcijoje, o statinio kapitalinio remonto darbai, kuriems nereikėjo gauti SLD, taip pat ir statinio paprastojo remonto darbai užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri Inspekcijoje netvirtinama ir neregistruojama. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad atlikus Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytas procedūras privaloma pasikeitusius statinio duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

Atnaujinimo data: 2023-09-23