Kelio statybos rūšys ir statytojo teisė (2018-07-12)

KLAUSIMAI

Prašome pagal kompetenciją paaiškinti:

1. Kokiai statybos rūšiai (paprastajam remontui, kapitaliniam remontui ar rekonstravimui) yra priskiriami statybos darbai, kurių metu Kelių direkcija Nekilnojamojo turto registre įregistruoto valstybinės reikšmės kelio ir jo užimamo žemės sklypo ribose nori įrengti naujus elektros įrenginius (apšvietimas, kelio oro sąlygų stebėjimo stotelės, transporto eismo apskaitos įrenginiai ir kt.), kurie, pagal Kelių įstatymą, būtų to kelio elementai?
2. Kas gali įgyvendinti statytojo teises, kai už kitų fizinių ar juridinių asmenų tikslines lėšas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto valstybinės reikšmės kelio ir jo užimamo žemės sklypo ribose įrengiami nauji elektros įrenginiai (apšvietimas, kelio oro sąlygų stebėjimo stotelės, transporto eismo apskaitos įrenginiai ir kt.), kurie, pagal Kelių įstatymą, nebūtų to kelio elementai ir, užbaigus statybą, jie nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais priklausytų kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims? Kokiai statybos rūšiai priskiriami šie darbai?

ATSAKYMAS (2018-07-12, Nr. (9.12)-2D-9649)

Atsakydami į Jūsų prašymą, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Kelių įstatymo 2 straipsnyje 5 dalyje apibrėžta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

Statybos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta:

„16. Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.“;

„17. Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.“;

„19. Įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti.“.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 4 punkte nustatyta, kad reglamento VI, VII ir VIII skyrių nuostatos taikomos visiems statiniams, išskyrus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Reglamento 2 priede nurodyta, kad kiti normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys statinio statybos rūšis: „1. KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (Žin., 2008, Nr. 9-322).

2. Magistralinių dujotiekių eksploatavimo taisyklės (Žin., 2003, Nr. 53-2362).

3. Skirstomųjų ir pastatų dujų sistemų eksploatavimo taisyklės (Žin., 2004, Nr. 33-1067).

4. Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 4-74/D1-117 „Dėl elektros tinklų statybos rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 44-1470). <...>.“.

Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, 1 priede reglamentuotos automobilių kelių statybos (tiesimo) rūšys. Šio priedo 5 punkte nustatyta: „Kelio paprastasis remontas – statybos rūšis, kai iš dalies ar visiškai pagal reglamentu nustatytus reikalavimus atstatomi nusidėvėję kelio konstrukciniai elementai. Paprastojo remonto statybos darbai atliekami nekeičiant kelio juostoje kelio trasos padėties plane. Tai: <...>;

5.4. eismo saugą gerinančių įrenginių įrengimas;

5.5. kiti kelio komplekso elementų pakeitimo ar paprastojo remonto darbai pagal tai kelio kategorijai reglamentu nustatytus reikalavimus.“.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad apšvietimo tinklas neatitinka Statybos įstatyme pateikto įrenginio sąvokos išaiškinimo. Pagal Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas apšvietimo tinklas nėra priskirtas elektros energijos persiuntimo tinklui, kuris priskirtinas kilnojamiesiems daiktams. Apšvietimo tinklas su priklausiniais (šviestuvų atramomis – stulpais) galėtų būti priskirtinas inžineriniams tinklams (inžineriniams statiniams), o jo įrengimas – naujo statinio statybai. Kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos įrenginių tvirtinimas prie esamo statinio būtų priskirtinas kelio paprastajam remontui, išskyrus atvejus, kai norint pritvirtinti įrenginius bus poreikis visiškai atstatyti ar sustiprinti kelio konstrukcinius elementus, tokiu atveju statybos darbai būtų priskirtini kelio kapitaliniam remontui.

2. Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija). Šio įstatymo 3 dalies 2 dalyje pažymėta, kad Direkcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, kuri organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą ir kuri atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);

2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);

3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pažymėta, kad, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

Nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimo pagrindai nustatyti Civiliniame kodekse:

1) panauda (valdymo ir naudojimo teisė) – kodekso šeštosios knygos XXXII skyrius;

2) nuoma (valdymo ir naudojimo teisė) kodekso šeštosios knygos XXVIII skyrius;;

3) turto patikėjimas (valdymo, naudojimo ir disponavimo teisė) kodekso šeštosios knygos L skyrius.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos respublikos Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 4 priedo 1.3 punkte pažymėta, kad žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma naujo statinio statybos atveju tiesiant valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius.

Be to, pačiame Statybos įstatyme (27 straipsnio 5 dalies 6 punktas) nustatyta galimybė, kad, jeigu žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus – statyba leidžiančiam dokumentui gauti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). 

Vadovaujantis pirmiau išdėstytu, manome, kad statinio statybos rūšis nepriklauso nuo statybos darbų finansavimo šaltinio ir statybos darbai nurodyti 2 klausime būtų priskirtini statinio statybos rūšims analogiškai kaip atsakyme pateiktame į 1 klausimą. Naujo inžinerinio statinio (apšvietimo tinklų) statytojo teisę galėtų įgyvendinti Direkcija arba kiti fiziniai ar juridiniai asmenys tesiės aktų nustatyta tvarka. O esamo statinio remonto atveju statytojo teisę gali įgyvendinti tik asmuo, kuris statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, šiuo atveju Direkcija.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.