Kokia statybos rūšis turėtų būti taikoma, kai atstatomas fiziškai pažeistas pastatas, taip pat ar galima projektuoti pastatus paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose? (2020-01-21)

KLAUSIMAS

Prašome išaiškinti susidariusią situaciją. Klientas turi registruotus pastatus – gyvenamąjį namą ir pastatą daržinę, jie abu yra fiziškai pažeisti.

Buvo parengtas naujos statybos projektas, ši statybos rūšis buvo pasirinkta, kadangi pagal naujos statybos apibrėžimą galimas ir atstatymas pastatų. Derinant projektą buvo gautos dvi pastabos iš savivaldybės, jog: 1. „Atstatomas statinys turi būti atstatomas jo nekeičiant ir nedidinant. Pakeitus statinio išorinius matmenis – statybos rūšis – nauja statyba, yra draudžiama vandens telkinio apsaugos“. 2. „Projektuojami pastatai patenka ne tik į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną, bet ir į pakrantės apsaugos juostą, kurioje draudžiama statyti statinius, išskyrus saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. nustatytus statinius. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama atlikti čia teisėtai pastatyto statinio kapitalinį remontą.

Prieš rengiant projektą buvo parengtas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, kuris patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos, jį rengiant buvo praplėstos esamos ūkininko sodybos ribos naujiems pastatams statyti. Ir pažymėtos esamos ūkininko sodybos ribos (pridedame brėžinį).

Nauju projektu yra didinamas  užstatymo plotas abiejų pastatų, tačiau yra didinami tolyn nuo upės, t.y. atstumas iki upės nėra mažinamas.

Prašome Jūsų išaiškinti ar yra galimybė pastatų savininkui minėtoje situacijoje gauti statybos leidimą. Jeigu taip, kokios statybos rūšies projektą reikia rengti? Ar teisingi savivaldybės argumentai nederinant projekto?

ATSAKYMAS (2020-01-21, Nr. (9.12)-2D-856)

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 p., konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Statinio projektus tikrinančių subjektų pastabų ir argumentų vertinimo Konsultavimo taisyklės nenumato. Teikiame konsultaciją dėl galiojančių teisės aktų nuostatų taikymo paklausime nurodytais klausimais.

Dėl statinio statybos rūšies

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 str. atitinkamai 26, 53 ir  72 dalyse pateiktos sąvokos: naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį; statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį, pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.); statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Šios apibrėžtys detalizuotos statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – Reglamentas), nustatant pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims.

Reglamento 8 p. nurodyta, jog vienas iš naujo statinio statybos tikslų yra atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). 

Pagal prie paklausimo pridėtą XXXX-XX-XX Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, gyvenamojo namo, kurio unik. Nr. XXXX-XXXX-XXXX, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70. Tai reiškia, jog jis nelaikytinas visiškai sugriuvusiu pagal požymius, nurodytus Reglamento 8 p. Todėl statybos darbai, atstatant statinį iki buvusių jo išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) pertvarkant statinio laikančiąsias konstrukcijas (laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos, silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis), priskirtini statinio kapitaliniam remontui. Jeigu atstatant statinį ne tik pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos, bet ir tuo pakeičiami jo išorės matmenys, tokia statybos rūšis laikytina statinio rekonstravimu.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir paklausimo duomenis, teikiame nuomonę, kad paklausime nurodytu atveju (jeigu statinys nelaikytinas visiškai sugriuvusiu pagal Reglamento 8 p.  nurodytus požymius) statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymui tuo pakeičiant statinio išorės matmenis turėtų būti rengiamas statinio rekonstravimo projektas. Tuo pačiu pažymime, kad statinio rekonstravimo projektas gali būti rengiamas tik tuo atveju, jei pagal teisės aktų reikalavimus tokia statybos rūšis yra galima.

Dėl projekto sprendinių, susijusių su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis

Vadovaujantis nuo 2020-01-01 galiojančia Statybos įstatymo 24 str. 24 d. redakcija, šio straipsnio 1 d. nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 d. nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD), kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Jeigu statinio projektas buvo pradėtas rengti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, jis turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, statytojas (užsakovas) kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) dėl specialiųjų reikalavimų, atitinkančių Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, gavimo.

Teikiame konsultaciją dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių statinių statybos sąlygas paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose.

Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 str. 2 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus. Remiantis šio įstatymo 99 str. 8 p. nuostatomis, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai:
a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai;
b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime;
c) už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype.

Minėto įstatymo 99 str. 9 p. nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodyboje, kurios pastatai yra mažesniu negu 50 metrų atstumu nuo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, mažinti šį atstumą, išskyrus šio straipsnio 8 p. b ir c papunkčiuose nurodytus atvejus.

Pagal šio įstatymo 100 str., paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostosedraudžiama: statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai ir jų inžineriniai statiniai; rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą.

Apibendrindami minėtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas ir atsižvelgdami į paklausime nurodytus duomenis (kai į pakrantės apsaugos juostą patenka esamų pastatų dalys ), teikiame nuomonę, kad rekonstruojant sodyboje teisėtai pastatytus pastatus:
- draudžiama didinti pastatų dalių, patenkančių į pakrantės apsaugos juostą, tūrį ir (ar) šiomis pastatų dalimis užstatytą plotą;
- atsižvelgiant į tai, kad atstumo iki pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos (net ir minimalaus atstumo, kurį draudžiama mažinti pagal įstatymo 99 str. 9 p.), paklausime nurodytu atveju nėra (pakrantės apsaugos juosta kerta pastatus), pastatų dalių, nepatenkančių į pakrantės apsaugos juostą, konstrukcijos negali peržengti pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos. 

Norint atlikti pirmiau nurodytus darbus, reikia gauti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus atitinkančius specialiuosius reikalavimus (jei specialieji reikalavimai buvo išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo), nustatyta tvarka parengti statinio rekonstravimo projektą ir pagal jį iš savivaldybės administracijos gauti statybą leidžiantį dokumentą. 

Informuojame, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 str. 27 d., sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.