Saulės šviesos energijos elektrinės virš automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas (2022.11.23)
KLAUSIMAS
Planuojama įrengti 2,1 MW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinę (toliau – Elektrinė) virš automobilių stovėjimo aikštelės, kuri Nekilnojamo turto registre yra registruota kaip kitas inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai (toliau – Aikštelė arba Statinys). Siekdami nustatyti tinkamą statybos rūšį, kreipiamės konsultacijos.
Faktinė situacija
Elektrinė bus įrengiama mieste, ant automobilių stovėjimo aikštelės ir užims 11 000 m2 plotą. Žemėje, išpjaunant dalį Aikštelės asfaltinės dangos bus montuojamas pamatas, o prie pamato bus prigręžiamos konstrukcijos, <...>. Fotovoltiniai moduliai bus montuojami ant konstrukcijų į specialius rėmus, kas užtikrins sandarumą ir vanduo nepratekės pro plyšius, o bus surinktas per integruotą drenažo ir lietaus surinkimo sistemą, lietaus vandenį nuvedant į esamą drenažą ar jau įrengtus lietaus nuotekų surinkimo tinklus. Į konstrukcijas galimai bus integruotas LED apšvietimas su jo valdymu pagal poreikį, kuris apšvies Aikštelę. Ant konstrukcijų planuojama įrengti žaibosaugą, apsaugos kameras, į elektrinės laikančiąsias konstrukcijas integruoti elektromobilių įkrovimo stoteles arba statyti automobilių stovėjimo aukštelėje ir apjungti į tą patį elektros energijos tinklą. <...>.
Pažymime, kad Elektrinę sudarantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai bei kita reikalinga įranga bus montuojama ant konstrukcijų su pamatais žemėje, darant intervenciją į Statinį ir visa konstrukcija kartu su fotovoltiniais moduliais įrengiama ant Statinio, sukuriant stogines, po kuriomis bus statomi automobiliai. Elektrinėje pagaminta elektros energija bus skirta šalia esančio prekybos centro pastato naudojimo ir priežiūros tikslams, pastate dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti. Atkreipiame dėmesį, kad visos Elektrinės dalys ir konstrukcijos gali būti perkeliamos iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Teisinis reglamentavimas
1. Elektrinė bus laikoma Kiemo statinio automobilių stovėjimo aikštelės inžinerinės sistemos dalimi. Šiuo atveju Elektrinės įrengimo darbai turėtų būti atliekami kaip statinio paprastojo remonto darbai.[1]
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje reglamentuota, kad atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti elektrinė (toliau – elektrinė) – nuosavybės ar kita teise valdoma visuma tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių ir jų technologinių priklausinių, skirtų elektros energijai gaminti ar elektros ir šilumos energijai gaminti bendrosios gamybos būdu. Saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai.
Atkreiptinas dėmesys, jog minėto įstatymo nuostatoje, kaip kilnojamieji daiktai išskiriami tik saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai. Kiti saulės šviesos energijos elektrinės elementai turėtų būti priskiriami kilnojamiesiems ar nekilnojamiesiems daiktams pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 1 dalį: nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai) atsižvelgiant į jų prigimtį, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnio 2 ir 3 dalyse, t. y. nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, o kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 5 dalyje, numatyta, kad kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje numatyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
Taigi Elektrinė (tarpusavyje technologiškai susijusių įrenginių ir jų technologinių priklausinių visuma elektros energijai gaminti), susidedanti iš nekilnojamųjų daiktų, turinčių laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir kilnojamųjų daiktų, įeinančių į nekilnojamąjį daiktą ir praradusių savo individualius požymius, laikoma statiniu, kaip apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis.
Elektrinė bus įrengiama ant jau esančio inžinerinio statinio – Kiemo statiniai. Statybos įstatymo 2 str. 26 d. nustatyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims (naujai statybai, rekonstravimui, kapitaliniam remontui, paprastajam remontui, griovimui) principai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Šio reglamento 8 punkte nurodyta, kad naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, bendruoju atveju naujas statinys negali būti statomas ant kito statinio.[2]
STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.16 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad statinio dalis yra statinio patalpa ar patalpos, statinio konstrukcija ar jos dalis, inžinerinė sistema ar jos dalis.
Elektrinė turėtų būti laikoma statinio inžinerinės sistemos dalimi, nes ji įrengiama ant statinio, jos gaminama elektros energija bus skirta pačios Aikštelės reikmėms ir kito statinio (pastato) naudojimo ir priežiūros tikslais, jo lankytojų ir jame dirbančių žmonių poreikiams tenkinti.
2. Elektrinė galėtų būti pripažinta stogine ir tapti Kiemo statinio priestatu. Šiuo atveju Elektrinės įrengimo darbai būtų laikomi statinio rekonstrukcijos darbai.[3]
Vis gi, vertinant pačią Elektrinės konstrukciją (Priedas Nr. 2), matyti, kad fotovoltinių modulių sumontavimas ant konstrukcijų į specialius rėmus, sukurs stoginės vaizdą, nes moduliai bus sumontuoti taip, kad vanduo pro jų tarpus neprasiskverbtų ir netiesioginė jos paskirtis bus pridengti automobilius nuo kritulių ir saulės. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 punkte nustatyta, kad stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas.
Klausimai
Kylant pagrįstų abejonių dėl teisingo teisės aktų taikymo įrengiant 2,1 MW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinę ant automobilių stovėjimo aikštelės, vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo 31 str. 3 d. 1 punktu ir atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą informaciją bei su ja susijusių teisės aktų nuostatas, prašome pagal Jūsų kompetenciją atsakyti į šiuos klausimus:
- Ar tokia Elektrinė, vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais laikytina statinio (Kiemo statinio) inžinerinės sistemos dalimi bei statinio dalimi ar elektros įrenginiu, sumontuotu statinyje, ant statinio, ar savarankišku statiniu, ar statinio priestatu, tokiu kaip stoginė, ar atskira saulės elektrine ant žemės? Ar tai ypatingas statinys, neypatingas statinys ar nesudėtingas statinys?
- Kokiai statybos rūšiai turėtų būtų priskiriami Elektrinės įrengimo darbai? Kokie specialieji reikalavimai taikomi Elektrinės įrengimo darbus atliekančiam rangovui?
- Ar įrengus Elektrinę privaloma surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinti ir įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, o Elektrinę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre?
ATSAKYMAS (2022.11.23, Nr. 2D-21227)
Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.
Taip pat informuojame, jog Inspekcija veiklą vykdo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo[4] nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse[5] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai Inspekcijos žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo, todėl pateikiame tik su paklausime keliamais klausimais susijusį galiojantį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.
Atsakant į paklausimą bendruoju atveju, aktualios šios Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 16, 23, 26, 52 ir 84 dalyje pateiktos sąvokų apibrėžtys: inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai; laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą; naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį; statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga; statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
Primename, jog saulės elektrinių priskyrimo statiniams klausimas išaiškintas Inspekcijos 2022-11-14 raštu Nr. 2D-20561 pateiktoje konsultacijoje, atsakant į Jūsų 2022-10-21 raštą Nr. S-VSD-2022-2648.
Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“[6] (toliau – STR 1.01.03:2017) 12 punktą, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti) priskiriami kitos paskirties inžineriniams statiniams. O pagal STR 1.01.03:2017 3 lentelės 3.11 papunktį, kiti inžineriniai statiniai – saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, kurių galingumas ≤ 100 kW, priskiriami I grupės nesudėtingiesiems statiniams. Į STR 1.01.03:2017 1 lentelėje pateiktą ypatingųjų statinių sąrašą saulės šviesos energijos elektrinės (kitos paskirties inžineriniai statiniai) neįtraukti. Pažymėtina, kad, vadovaujantis STR 1.01.03:2017 14 punkto nuostata, statinio kategoriją pagal šiame reglamente pateiktus požymius nustato ir projektuojamam statiniui priskiria statinio projekto vadovas.
Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, ir primindami, jog Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų (projektinių sprendinių) nagrinėjimo ir išvadų dėl jų teikimo, pateikiame nuomonę dėl paklausime suformuluotų klausimų.
„1. Ar tokia Elektrinė, vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais laikytina statinio (Kiemo statinio) inžinerinės sistemos dalimi bei statinio dalimi ar elektros įrenginiu, sumontuotu statinyje, ant statinio, ar savarankišku statiniu, ar statinio priestatu, tokiu kaip stoginė, ar atskira saulės elektrine ant žemės? Ar tai ypatingas statinys, neypatingas statinys ar nesudėtingas statinys?“
Paklausime nurodyta, kad „Elektrinė bus įrengiama mieste, ant automobilių stovėjimo aikštelės ir užims 11 000 m2 plotą. Žemėje, išpjaunant dalį Aikštelės asfaltinės dangos bus montuojamas pamatas, o prie pamato bus prigręžiamos konstrukcijos <...>“. Iš šių aplinkybių suprantama, kad elektrinė nebus montuojama ant kito statinio (aikštelės) ar kažkaip kitaip sujungiama su jo laikančiosiomis konstrukcijomis, bet bus statoma statinių neužimtame žemės paviršiaus plote, pašalinus dalį aikštelės. Todėl manome, kad saulės elektrinės su atskiromis laikančiosiomis konstrukcijomis įrengimas laikytinas naujo kitos paskirties inžinerinio statinio statyba. Taip pat, mūsų nuomone, šiuo atveju situacija galėtų būti vertinama ir kaip atskiro naujo inžinerinio statinio – stoginės – statyba, o ant jos sumontuoti technologiškai sujungti saulės elektrinės moduliai – šio statinio (stoginės) inžinerine sistema, jei ji būtų skirta tik šio statinio (stoginės) naudojimo tikslams. Tačiau pagal paklausimo informaciją „<...> Elektrinėje pagaminta elektros energija bus skirta šalia esančio prekybos centro pastato naudojimo ir priežiūros tikslams, pastate dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti <...>“, tuomet tinkamas tik pirmasis variantas, t. y. saulės elektrinės su atskiromis laikančiosiomis konstrukcijomis įrengimas laikytinas naujo kitos paskirties inžinerinio statinio statyba. Bendruoju atveju saulės šviesos energijos elektrinė, kaip atskiras statinys, gali būti kito statinio (aikštelės ar pastato) priklausiniu[7].
Saulės šviesos energijos elektrinės, kurių galingumas didesnis kaip 100 kW (pvz., paklausime nurodyto 2,1 MW galingumo), priskiriamos neypatingųjų statinių kategorijai[8].
„2. Kokiai statybos rūšiai turėtų būtų priskiriami Elektrinės įrengimo darbai? Kokie specialieji reikalavimai taikomi Elektrinės įrengimo darbus atliekančiam rangovui?“
Kaip ir minėta, mūsų nuomone, paklausime nurodytu atveju saulės elektrinės su atskiromis laikančiosiomis konstrukcijomis įrengimas statinių neužimtame žemės paviršiaus plote (laisvame plote, pašalinus dalį aikštelės) laikytinas naujo kitos paskirties inžinerinio statinio statyba.
Statybą reglamentuojantys teisės aktai nenustato specialiųjų reikalavimų saulės elektrinės statybos darbus atliekančiam rangovui.
„3. Ar įrengus Elektrinę privaloma surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinti ir įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, o Elektrinę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre?“
Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis[9], užbaigus neypatingiesiems statiniams priskirtinos saulės energijos elektrinės statybą, surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą, statinio (dalies) ekspertizės rangovas šią deklaraciją tvirtina ir ji registruojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
Kaip reglamentuota Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje, atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo dienos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.
[1] Statybos techninis reglamentas STR: 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“.12.11 p. Valstybės žinios, 2002-12-18, Nr. 119-5372.
[2] Saulės šviesos elektrinių statybos ypatumai .2018-06-13 Statybos inspekcijos išaiškinimas Nr.(9.12)-2D-8194. Inspekcijos išaiškinimai | Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (lrv.lt)
[3]Statybos techninis reglamentas STR: 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. 9.5 p. Valstybės žinios, 2002-12-18, Nr. 119-5372.
[7]STR 1.01.03:2017 4.4 p.: statinio priklausiniai – savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Dviejų ar daugiau statinių sujungimas nedaro nė vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra priklausiniams būdingų požymių.
[8]Statybos įstatymo 2 str. 28 d.: Neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių.
[9]Statybos įstatymo 28 str. 3 d.: „3. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio (dalies) ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruojama šiais atvejais: <...> 2) keičiant statinių ar jų dalies paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, ar užbaigus kitus, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 1 punkte, statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai“.
Atnaujinimo data: 2023-09-23