Apželdinti požeminių statinių stogai ir jų priskyrimas priklausomiesiems želdynams (2022.10.04)

KLAUSIMAS

      Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-151 buvo patvirtinta nauja aprašo redakcija „Dėl viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarka“.

      Prašome patikslinti kaip turėtų būti vertinamos ir suprantamos priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) sąvokos ir punktai.

      Aprašo 11 punkte yra numatyta, jog priklausomiesiems želdynams gali būti priskirti apželdinti požeminių statinių stogai, jeigu auga ne plonesniame kaip 1 m dirvožemio sluoksnyje. Prašome patikslinti ar projekte suplanuoto vieno aukšto pastato, kuris yra virš požeminio statinio, apželdintas stogas su ne mažiau kaip 1 m dirvožemio sluoksniu ir augmenija (žolynais, krūmais ir mažaūgiais medžiais) būtų vertinamas kaip priklausomojo želdyno plotas (vizualus sprendinys pridedamas).

     Aprašo 10 punkto, 10.2 papunktyje yra išvardinta kokie plotai nepriskiriami priklausomiesiems želdynams, t.y. privažiavimai. Prašome patikslinti ar prie pastato suprojektuoto gaisrinio automobilio privažiavime suplanuota želdyno ploto dalis įrengta ant požeminio statinio stogo su ne mažiau kaip 1 m sustiprintu dirvožemio sluoksniu gali būti vertinama kaip priklausomasis želdynas.

ATSAKYMAS (2022.10.04, Nr. 2D-17967)

     Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

     Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai Inspekcijos žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų  nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ar sprendimų priėmimo. Todėl pateikiame tik su paklausimu susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

     Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priklausomųjų želdynų įrengimas ar pertvarkymas numatomas statinių ir įrenginių projektuose, kuriuose būtina įvertinti želdinių inventorizavimo duomenis ir nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto išvadą, kai tokią išvadą parengti būtina pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, vadovautis priklausomųjų želdynų normomis, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, statybą ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

     Paklausime keliami klausimai dėl Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo^[2] (toliau – Aprašas) 10 ir 11 punktų nuostatų:

„10. Priklausomiesiems želdynams nepriskiriami plotai, numatyti:

10.1. statiniams statyti;

10.2. privažiavimams, šaligatviams, pėsčiųjų ir dviračių takams įrengti; <...>“;

„11. Priklausomiesiems želdynams gali būti priskiriami apželdinti požeminių statinių stogai, jei želdiniai auga ne plonesniame kaip 1 m dirvožemio sluoksnyje“.

     Dėl klausimo „ar prie pastato suprojektuoto gaisrinio automobilio privažiavime suplanuota želdyno ploto dalis įrengta ant požeminio statinio stogo su ne mažiau kaip 1 m sustiprintu dirvožemio sluoksniu gali būti vertinama kaip priklausomasis želdynas“

     Aprašo 10.2 punkte nedetalizuojama, kokiems privažiavimams įrengti numatyti plotai nepriskiriami priklausomiesiems želdynams, todėl manome, kad visiems  privažiavimams (įskaitant  gaisrinių automobilių privažiavimus) įrengti numatyti plotai nepriskirtini priklausomiesiems želdynams. T. y., mūsų nuomone, gaisrinių automobilių privažiavime, numatytame ant požeminio statinio stogo, ne mažesniame kaip 1 m dirvožemio sluoksnyje įrengtas želdynas nepriskiriamas priklausomiesiems želdynams.

     Dėl klausimo „ar projekte suplanuoto vieno aukšto pastato, kuris yra virš požeminio statinio, apželdintas stogas su ne mažiau kaip 1 m dirvožemio sluoksniu ir augmenija (žolynais, krūmais ir mažaūgiais medžiais) būtų vertinamas kaip priklausomojo želdyno plotas“.

     Pažymėdami, jog pagal prie paklausimo pridėtą „vizualų sprendinį“ nėra galimybės nustatyti, ar statomas naujas statinys, kurį sudaro požeminė ir antžeminė dalys, ar rekonstruojamas esamas požeminis statinys, pastatant antžeminį aukštą (ar antstatą), ar statomi du statiniai (kaip teigiama paklausime), atkreipiame dėmesį, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktą sąvokos apibrėžtį naujo statinio statyba – tai statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Informuojame, kad pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, apibrėžtoms Statybos įstatyme, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“^[3] (toliau – STR 1.01.08:2002).

     Kaip nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“^[4] 5 priedo 8 punkte, pastato aukštų skaičius apskaičiuojamas vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis^[5] (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 64-65, 68 ir 73 punkto nuostatas, pastatą gali sudaryti: antžeminė dalis – pastato dalis, esanti virš esamo žemės paviršiaus; požeminė dalis – pagrindinio pastato dalys, kurios nepriskiriamos antžeminėms pastato dalims. Pastato antžeminis aukštas – pastato aukštas, kurio patalpų ar didesnės jų dalies grindų paviršiaus altitudė yra ne žemiau kaip pusė patalpos aukščio nuo statinio (pastato) statybos zonos žemės paviršiaus vidutinės altitudės. Rūsys – požeminė pastato dalis, kurioje patalpų grindys yra žemiau statinio (pastato) statybos zonos esamos vidutinės žemės paviršiaus altitudės daugiau kaip pusė patalpų aukščio. Pastato aukštas yra erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdangos šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).

     Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į prie paklausimo pridėtą „vizualų sprendinį“ manytina, kad statomas vienas pastatas, kurį sudaro du požeminiai ir vienas antžeminis aukštas. Mūsų nuomone, toks pastatas nelaikytinas požeminiu statiniu ir Aprašo 11 punktas šiuo atveju netaikytinas, nes pastato antžeminio aukšto stogas nelaikytinas požeminio pastato stogu.

     Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.