Ar, keičiant esminius statinio projekto sprendinius, atsikišančios pastato konstrukcijos gali išlysti už 2004 metais parengtame detaliajame plane nustatytos statybos zonos (2020.07.09)

KLAUSIMAS

   1. Dėl esminių statinio projekto sprendinių ir esminių statinio reikalavimų:

   Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punktu:

   Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Remiantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ devinto skirsnio 48 punktu:

   Pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

48.1. laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas;

48.2. dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis;

48.3. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);

48.4. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys;

48.5. mažinami statinio išorės matmenys.

   Nagrinėjamu atveju statytojas pageidauja pakeisti vienbučio gyvenamojo namo projekto, kuriam statybą leidžiantis dokumentas gautas 2009 m., sprendinius. Statytojas pageidauja:

1. sumažinti namo aukštį, t.y. statyti ne vieno aukšto su mansarda (įrengta pastoge), o vieno aukšto namą pažeminant pastato stogą per 3 metrus ir keičiant stogo formą iš dvišlaičio į keturšlaitį.

2. atsisakant mansardinio aukšto, sumažinti namo bendrąjį plotą nuo 175 m² iki 96 m², tūrį sumažinti nuo 625 m² iki 485 m².

3. pagal pasikeitusį reljefą 70 cm paaukštinti statinio pirmo aukšto grindų altitudę. Statinio vieta sklype lieka ta pati (pagal projektą).

   KLAUSIMAS. Ar punktuose nr. 1,2,3 išvardinti statytojo pageidautini nukrypimai nuo projekto yra esminiai ir ar norint tokius pageidavimus išpildyti privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ar užtektų parengti projekto korektūrą (A laidą), nes statinio išorės matmenys būtų mažinami ir laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas?

   2. Dėl atsikišusių pastato konstrukcijų vertinimo:

   Vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014-01-20 išaiškinimu Nr. (8.4)-2D-964: užstatymo tankio apibrėžimas: „Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu“ įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 16 d., priėmus Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2013, 76-3824).

   Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 332 punkto nuostata, detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014 m. sausio mėn., vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

   Vadinasi, jei detalieji planai buvo parengti iki 2014 m. sausio mėn., tai statinių techniniai projektai turi būti rengiami pagal tuo metu galiojusį „užstatymo tankumo“ ar „užstatymo tankio“ apibrėžimą, kuomet atsikišančios pastato konstrukcijos neįskaičiuojamos į užstatymo tankį. Jei detalieji planai buvo parengti po 2014 m. sausio mėn., tai statinių techniniai projektai turėtų būti rengiami pagal tuo metu galiojantį užstatymo tankio apibrėžimą, atsižvelgiant į pastato atsikišančias konstrukcijas.

   KLAUSIMAS. Sklype, kuriam 2004 m. parengtas detalusis planas, 2009 m buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas pastatui, kurio viena siena stovi su lyg detaliojo plano užstatymo zona, o atsikišančios konstrukcijos išlenda iš už detaliojo plano užstatymo zonos ribos, rengiant pastato korektūrą (A laidą) t. y. žeminant stogą, ar atsikišančios konstrukcijos gali išlysti už detaliojo plano užstatymo zonos? Pastebima, kad iki kaimyninio sklypo ribos išlaikomas 4 m atstumas.

ATSAKYMAS (2020-07-09, Nr. 2D-9196)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.  

Dėl 1 klausimo „Ar punktuose nr. 1,2,3 išvardinti statytojo pageidautini nukrypimai nuo projekto yra esminiai ir ar norint tokius pageidavimus išpildyti privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ar užtektų parengti projekto korektūrą (A laidą), nes statinio išorės matmenys būtų mažinami ir laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas?“

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 11 d. apibrėžta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

   Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 48 p., pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD)) projekto sprendinius  ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują SLD šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: „48.1. laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas; <...> 48.5. mažinami statinio išorės matmenys“.

Atsakant į Jūsų klausimą, manytina, kad, jeigu statytojo pageidautini esminių statinio projekto sprendinių pakeitimai, mažinant statinio išorės matmenis ir nekeičiant laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo, nepažeidžia Reglamento 48 p. nurodytų sąlygų, tai norint tęsti statybą naujas SLD neprivalomas.

   Dėl 2 klausimo „Sklype, kuriam 2004 m. parengtas detalusis planas, 2009 m buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas pastatui, kurio viena siena stovi su lyg detaliojo plano užstatymo zona, o atsikišančios konstrukcijos išlenda iš už detaliojo plano užstatymo zonos ribos, rengiant pastato korektūrą (A laidą) t.y. žeminant stogą, ar atsikišančios konstrukcijos gali išlysti už detaliojo plano užstatymo zonos?“

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, (toliau – Taisyklės) 332 p. įtvirtinta, jog galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

2004 metais galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (pvz., suvestinė redakcija 2004-05-01 – 2004-09-27) 2 str. 42 d. pateikta užstatymo tankumo apibrėžtis („užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu“) ir 23 str. 1 d. nurodyta, kad „Rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: 1) teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; 4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; 5) statinių statybos zona, statybos riba ar linija; 6) komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų ir pastatų šildymo sistemų prijungimo sąlygos; 7) susisiekimo sistemos organizavimas; 8) servitutai“. Nei šioje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje, nei tuo metu galiojusiose Detaliųjų planų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, (toliau – DP taisyklės) statybos zonos sąvoka nepateikiama. Taip pat šiuose teisės aktuose nėra ir užstatymo zonos sąvokos.

   DP taisyklių 43 p. nurodyta, kad „rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: <...> 43.5. statinių statybos vieta (žemės sklypo dalis, kurioje numatoma statyti pastatus (statinius), statybos riba – linija, už kurios negalima pastatų (statinių) statyba, ar statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastato (statinio) gatvės fasado projekcija, išskyrus inžinerinius tinklus <...>“.

2014-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymui (toliau – TP įstatymas), keitėsi užstatymo tankio apibrėžtis. Pagal TP įstatymo 2 str. 40 d. „užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu“.

Taigi, įsigaliojus TP įstatymui, pasikeitė statiniais užstatomo ploto skaičiavimas: konsolinių pastato dalių (pvz., karnizo) projekcijos į žemės paviršių įskaičiuojamos į statiniais užstatomą plotą, vertinamą nustatant užstatymo tankio rodiklį.

   Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manytina, kad keičiant pagal 2004 m. detalųjį planą parengtą statinio projektą, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, keičiami projekto sprendiniai neturi pažeisti galiojančiame detaliajame plane nustatyto privalomojo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo. Statybos ribos, statybos linijos, užstatymo tankumo ir kt. sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Tai yra, sprendžiant, ar pakeitus esminius statinio projekto sprendinius nebus pažeistas 2004 m. detaliajame plane nustatytas užstatymo tankumas, pastatais užstatomas plotas nustatomas pagal sienų išorines ribas, neįskaičiuojant balkonų, erkerių, karnizų ir kitų fasado elementų projekcijų plotų. Taip pat, pakeisti statinio projekto sprendiniai neturi pažeisti detaliajame plane nustatytos statybos ribos, t.y. linijos, už kurios negalima pastatų (statinių) statyba.

   Primename, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p., teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas) yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos Todėl manome, kad dėl konkretaus detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo galėtumėte kreiptis į vietos savivaldybės administraciją.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.