Bokštas meditacijai (2022-09-23)

KLAUSIMAS Ar galime sklype, esančiame Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., kad. Nr. xxxx/xxxx:xxx, projektuoti bokštą su patalpomis meditacijai/nakvynei, vonios/tualeto kambariu, minimalia virtuvėle. Inžinerinis statinys, neypatingas iki 30m aukščio, nebent projektavimo sąlygose nurodytumėte kitaip. Prisegu NTR dokumentus ir sklypo vietą.

ATSAKYMAS (2022-09-23 Nr. 2D- 17450 (9.12 Mr))

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) gavo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos persiųstą UAB „XXXX“ architektės X el. laišką (toliau – paklausimas) dėl bokšto „su patalpomis meditacijai/nakvynei, vonios/tualeto kambariu, minimalia virtuvėle“ (toliau – statinys) statybos galimybių konkrečiame žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija veiklą vykdo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai Inspekcijos žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, vertinamojo pobūdžio išvadų dėl jų teikimo ar sprendimų priėmimo. Todėl pateikiame tik su paklausimu susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

Vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo[2] (toliau – Aprašas) 5 punktu, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai. Rekreacinio naudojimo žemės sklypai skirti kaimo turizmo paslaugoms teikti (Aprašo 4 punktas).

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kad ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatassu pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“[3] (toliau –

STR 1.01.03:2017) 7.17 punktą, pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Šio reglamento 4.4 nurodyta, kad statinio priklausiniai – savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnyje pateiktos tokios sąvokos:  alternatyvioji veikla – bet kuri veikla kaimo vietovėje, nepriskiriama žemės ūkio veiklai; alternatyviosios veiklos subjektas – alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 16, 37, 41 ir 59 dalyje apibrėžta, kad: inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai; pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos; patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė; statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Remiantis STR 1.01.03:2017 5 punkto nuostatomis, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą. Įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus. Šio reglamento 12 punkte išvardyti kitos paskirties inžineriniams statiniams priskiriami statiniai: fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai).

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teikiame nuomonę dėl paklausime nurodytų variantų.

1. Ūkininko sodyboje galima vieno gyvenamosios paskirties pastato, pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdytistatyba. Norint ūkininko sodyboje statyti gyvenamosios paskirties pastato priklausinius (pagalbinio ūkio paskirties pastatus ar kitos paskirties statinius, reikalingus ūkininko veiklai vykdyti), turi būti pastatytas ar tame pačiame projekte suprojektuotas gyvenamosios paskirties pastatas (pastaruoju atveju, kol nepastatytas gyvenamosios paskirties pastatas, nebus galimybės atlikti jo priklausinių statybos užbaigimo procedūras ir šiuos statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre).

Atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatymas statinio paskirtį sieja su statinio naudojimo tikslu ir jame atliekama veikla, manytina, kad paklausime minimame statinyje (bokšte) planuojama veikla nepriskirtina žemės ūkio veiklai. Todėl manome, kad toks statinys žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galėtų būti statomas kaip alternatyviajai veiklai reikalingas statinys. Atkreiptinas dėmesys, jog alternatyviajai veiklai skirtus statinius gali statyti tik šia veikla užsiimantys asmenys, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

2. Sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo naudojimo būdo keitimo, atsižvelgiant į Apraše nurodytą naudojimo būdų turinį, pirmiausiai, vadovaujantis Statybos įstatymo ir STR 1.01.03:2017 nuostatomis, reikėtų nusistatyti, ar planuojamas statyti statinys priskiriamas pastatams ar inžineriniams statiniams, kokia jo paskirtis, paskirties pogrupis. Jeigu konkretus statinys pagal naudojimo tikslą ir numatomą veiklą būtų skirtas kaimo turizmo paslaugoms, tai jis galėtų būti statomas  žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – rekreacinio naudojimo žemės sklypai.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą.

Pažymėtina, kad, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 ir 20 punktais, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl manome, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracija turi pakankamą kompetenciją atsakyti į klausimus dėl privalomumo keisti žemės sklypo naudojimo būdą konkrečiu atveju ir šio keitimo atlikimo tvarką, taip pat dėl tam tikros paskirties statinio statybos galimybių konkrečiame žemės sklype, atsižvelgiant į sklype galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir teritorijoje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

Taip pat primename, jog projektinius sprendinius privalo parinkti kompetentingas projektuotojas, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, nes tokia prievolė jam nustatyta Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Jei projektuotojas abejoja dėl projektinių sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams ir išsiaiškinti kylančius klausimus reikia specialių žinių, manome, kad projektą galėtų įvertinti statinio projekto ekspertizė.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.