Kas yra vadinama pastato dalimi ir kaip pastato dalys atskiriamos viena nuo kitos (2022.10.10)

KLAUSIMAS

      Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ ištrauką:

4.25. pastato aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo arba pastato ar jo dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibolaidžių) aukščiausio taško.

      Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles:

85. Pastato aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo ar pastato ar jo dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) aukščiausio taško.

86. Jei pastatas (priestatas) yra šlaite, aukštis H matuojamas iki pastato stogo kraigo ar jo konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) aukščiausių taškų ir išvedamas vidurkis.

87. Jei pastato atskirų dalių aukštis nevienodas, kiekvienos dalies aukštis matuojamas atskirai.

      Prašome išaiškinti kas yra vadinama pastato dalimi ir kaip pastato dalys atskiriamos viena nuo kitos. Mūsų atveju yra projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Antžeminė pastato dalis yra sudaryta iš keturių sublokuotų korpusų. Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė suprojektuota bendra ir apima plotą po visais antžeminiais gyvenamaisiais korpusais.          Visi korpusai turi atskiras laiptines. Trys korpusai projektuojami 3-4-ių aukštų aukščio, o vienas korpusas – 9-ių aukštų („bokštas“). Ar šis 9-ių aukštų korpusas gali būti laikomas atskira pastato dalimi? Ar esamo žemės paviršiaus vidutinė altitudė šiai pastato daliai (9-ių aukštų „bokštui“) skaičiuojama tik zonoje po šiuo korpusu ar apimant visą požeminės aikštelės plotą?

ATSAKYMAS (2022.10.10, Nr. 2D-18444)

      Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

      Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai Inspekcijos žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais.

      Pažymime, jog paklausime minimos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių nuostatos cituojamos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro^[2]. Todėl dėl Taisyklių nuostatų taikymo reikėtų kreiptis į jas patvirtinusį subjektą. Šioje konsultacijoje pateikiame statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, susijusias su paklausime keliamais klausimais, ir nuomonę dėl jų taikymo.

      Prašote „išaiškinti kas yra vadinama pastato dalimi ir kaip pastato dalys atskiriamos viena nuo kitos. Mūsų atveju yra projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Antžeminė pastato dalis yra sudaryta iš keturių sublokuotų korpusų. Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė suprojektuota bendra ir apima plotą po visais antžeminiais gyvenamaisiais korpusais. Visi korpusai turi atskiras laiptines. Trys korpusai projektuojami 3-4-ių aukštų aukščio, o vienas korpusas – 9-ių aukštų („bokštas“). Ar šis 9-ių aukštų korpusas gali būti laikomas atskira pastato dalimi? Ar esamo žemės paviršiaus vidutinė altitudė šiai pastato daliai (9-ių aukštų „bokštui“) skaičiuojama tik zonoje po šiuo korpusu ar apimant visą požeminės aikštelės plotą?“

      Kaip nustatyta statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“^[3] (toliau – STR 2.02.01:2004) 4.25 papunktyje, pastato aukštis – tai aukštis, matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo arba pastato ar jo dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibolaidžių) aukščiausio taško.

      Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“^[4] (toliau – STR 1.04.04:2017) 6.16 papunktyje pateikta tokia statinio dalies sąvokos apibrėžtis: statinio dalis – statinio patalpa ar patalpos, statinio konstrukcija ar jos dalis, inžinerinė sistema ar jos dalis.

STR 1.04.04:2017 5 priede „Bendrieji statinių rodikliai“ pastato aukštis pažymėtas žvaigždute*, o 8 punkte nurodyta, kad * žvaigždute pažymėti rodikliai apskaičiuojami vadovaujantis Taisyklėmis.

      Atsižvelgiant į STR 1.04.04:2017 pateiktas statinio dalies ir pastato aukščio apibrėžtis, manytina, kad paklausime nurodytu atveju, kai daugiabučio gyvenamojo namo antžeminė dalis sudaryta iš keturių korpusų:

- kiekvienas korpusas (taip pat ir 9-ių aukštų korpusas) gali būti laikomas pastato (daugiabučio gyvenamojo namo) dalimi; pastato korpusai, kaip pastato dalys, galėtų būti  įvardijami statinio projekte; atsižvelgiant į paklausimo informaciją, jog projektuojamas vienas pastatas, pastato korpusų sujungimas nelaikytinas pastatų blokavimu ir visam gyvenamosios paskirties pastatui (visoms jo dalims) taikytini STR 2.02.01:2004 nustatyti reikalavimai;

- pastato dalies (9-ių aukštų korpuso) aukštis matuojamas nuo pastato dalies (9-ių aukštų korpuso) statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki šios pastato dalies stogo kraigo arba šios pastato dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibolaidžių) aukščiausio taško.

      Atkreipiame dėmesį į Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog statinio projektas turi būti rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų –  teritorijų planavimo dokumentais; technine užduotimi; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis; galiojančiais teisės aktais. Tai yra statinio projekto sprendiniai neturi pažeisti konkrečiu atveju privalomų Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytų privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimų.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.