Klausimai dėl statinio projekto rinkmenos dydžio, projekto sudėties ir sprendinių, gretimų sklypų savininkų, inžinerinių tinklų savininkų ir NŽT sutikimų prievolės (2012-12-27).docx

KLAUSIMAI

1.Ar galima pateikti techninį projektą (toliau TP) vienoje rinkmenoje, jeigu rinkmena neviršija 30MB apimties dokumentą. TP sudaro bendroji, architektūrinė, sklypo plano dalys? T.y. nepateikiant atskirų TP rinkmenų, kuriose būtų atskirai suformuotos aukščiau išvardintos TP dalys.

2. Projektuojant vietinį buitinių nuotekų valymo įrenginį ar privaloma gauti greta esančio sklypo savininko/valdytojo sutikimą jeigu BNVĮ sanitarinio atstumo zona patenka į greta esantį sklypą. Minimalūs leistini atstumai pagal STR 02.09:2005 9 priedo 4 p. yra išlaikomi.

3. Kuriame normatyviniame dokumente yra nurodyta prievolė rengiant TP pateikti ir sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalį? Ar šį TP dalis gali būti rengiama darbo projekto (toliau DP) metu?

4. Ar privaloma gauti atskirą Nacionalinės žemės tarnybos (toliau NŽT) sutikimą, jeigu inžineriniai tinklai (nuotekos, vandentiekis, elektros tinklas) ir įvažiavimas į sklypą yra įrengiami valstybinėje žemėje, arba gatvių, turinčių pavadinimus, raudonosiose linijose?

5. Ar privaloma gauti išankstinį inžinerinių tinklų savininkų/valdytojų sutikimą dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų, jeigu TP rengimo metu inžinerinių tinklų savininkai/valdytojai dalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose? Ir ar reikia gauti išankstinį aukščiau išvardintų tinklų savininkų/valdytojų sutikimą jeigu projektuojamų inžinerinių tinklų sprendiniai patenka į aukščiau išvardintų tinklų apsaugos zonas?

6. Ar yra teisėtas savivaldybės atstovo reikalavimas pateikti atskirą elektrotechnikos dalį, kai projektuojamo pastato sprendiniams jau yra gautas ESO pritarimas?

7. Kuriame normatyviniame akte yra nurodymas privalomai pateikti prisijungimo / nuovažos prie gatvės konstrukcinius sprendinius TP bendrojoje arba sklypo sutvarkymo dalyse?

8. Kuriame normatyviniame akte yra nurodymas privalomai pateikti susidarančių nuotekų techninius skaičiavimus, techninius parametrus, konstrukcinius sprendinius TP bendrojoje arba sklypo sutvarkymo dalyse?

ATSAKYMAI (2022-12-27, Nr. (9.12 Mr.) - 2D- 23499)

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktį, konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir išvadų teikimo, todėl teikiame nuomonę tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.

Klausiate, „1. Ar galima pateikti techninį projektą (toliau TP) vienoje rinkmenoje, jeigu rinkmena neviršija 30MB apimties dokumentą. TP sudaro bendroji, architektūrinė, sklypo plano dalys? T.y. nepateikiant atskirų TP rinkmenų, kuriose būtų atskirai suformuotos aukščiau išvardintos TP dalys“.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamas „šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas statinio projektas ir jo elektroninė versija arba tik statinio projekto elektroninė versija, pasirašyta elektroniniu parašu privalančių jį pasirašyti asmenų, – aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis; jeigu statinio projektas sudarytas iš atskirų dalių, pateikiamos bendroji, architektūrinė (kai ši dalis privaloma), sklypo sutvarkymo (kai ši dalis privaloma), susisiekimo (kai ši dalis privaloma), kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir (ar) jų kompiuterinis įrašas“.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“^[2] (toliau – STR 1.05.01:2017) 11 ir 12 punktais, dokumentai statybą leidžiančiam dokumentui gauti formuojami pagal STR 1.05.01:2017 11 punkte nurodytus reikalavimus.

Statinio projektai ir jų dalys (kai statinio projektas sudarytas iš atskirų dalių) teikiami laikantis šių reikalavimų:

„11.4.1. jei elektroninis statinio projektas ne didesnis kaip 30 MB, jis į elektroninę laikmeną įrašomas viena rinkmena, jos pradžioje pateikiant turinį (tekstinių ir grafinių dokumentų pavadinimus eilės tvarka ir kiekvieno jų lapų skaičių);

11.4.2. jei elektroninis statinio projektas didesnis kaip 30 MB, į elektroninę laikmeną įrašomos dvi ar kelios rinkmenos:

11.4.2.1. vienai atskirai rinkmenai suteikiamas pavadinimas „Turinys“, joje nurodoma visų elektroninėje laikmenoje įrašytų rinkmenų pavadinimai, šiose rinkmenose įrašytų tekstinių ir grafinių dokumentų pavadinimai eilės tvarka ir kiekvieno dokumento lapų skaičius;

11.4.2.2. kiekvienai elektroninio statinio projekto rinkmenai, išskyrus rinkmeną „Turinys“, suteikiamas pavadinimas išreiškiamas skaitmeniu, pradedant nuo „1“;

<...>

11.4.4. kiekvienos rinkmenos tekstinio ar grafinio dokumento minimalus raiškos reikalavimas – 200 dpi, maksimalus rinkmenos dydis – 30 MB; galimi rinkmenos tekstinių ar grafinių dokumentų formatai – *.pdf, *.jpg, *.gif, *.tif, *.png.“. Jei teikiama kompiuterinė laikmena su el. parašais patvirtintomis statinio projekto rinkmenomis, maksimalus kiekvienos el. parašu patvirtintos rinkmenos dydis – 30 MB; galimi el. parašu patvirtintų rinkmenų tekstinių ar grafinių dokumentų formatai – docx, odt, xlsx, ods, pdf, tif, jpg, png;

<...>“.

Apibendrinant pateiktas nuostatas, manytina, kad statinio projektas gali būti teikiamas vienoje rinkmenoje, jei elektroninis statinio projektas ne didesnis kaip 30 MB.

„2. Projektuojant vietinį buitinių nuotekų valymo įrenginį ar privaloma gauti greta esančio sklypo savininko/valdytojo sutikimą jeigu BNVĮ sanitarinio atstumo zona patenka į greta esantį sklypą. Minimalūs leistini atstumai pagal STR 2.02.09:2005 9 priedo 4 p. yra išlaikomi“.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau – SŽNS įstatymas) reglamentuota, kad uždariems mechaninio ir (arba) biologinio ir (arba) cheminio nuotekų valymo įrenginiams, kurių našumas nuo 0,005 tūkst. m³ iki 0,05 tūkst. m³, sanitarinės apsaugos zonų dydžiai nenustatyti^[3].

SŽNS įstatymo 41 ir 42 straipsniuose reglamentuotos vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos ir jų dydžiai. Pagal šiuos straipsnius vietinei nuotekų valyklai apsaugos zonos nenustatomos.

Atkreipiame dėmesį, kad statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“^[4] (toliau – reglamentas STR 2.02.09:2005) nustatyti mažiausi leistini sanitariniai atstumai (m) tarp statinių atsižvelgiant į jų paskirtį^[5]. Priede nurodyta, kad atstumas tarp vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo ir vietinės nuotekų valyklos turėtų būti ne mažesnis kaip 8 m, o tarp vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo ir nuotekų kaupimo rezervuaro ne mažesnis kaip 10 m, o 5 pastaboje nurodyta, kad kai vietinė nuotekų valykla ir nuotekų kaupimo rezervuaras, lauko tualetas yra vienbučio (vieno buto) gyvenamojo pastato priklausiniai, atstumas nuo vienbučio (vieno buto) gyvenamojo pastato iki vietinės nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuaro ar lauko tualeto nenormuojamas, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip.

STR 1.05.01:2017 nurodyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus užtvaras, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos^[6].

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vietiniams nuotekų valymo įrenginiams iki 0,05 tūkst. m³ SŽNS įstatymo nuostatos dėl sanitarinių apsaugos zonų bei vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų netaikomos. Projektuojant ir statant vietines nuotekų valyklas iki 0,05 tūkst. m³ vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privaloma laikytis STR 2.02.09:2005 2 priede nustatytų mažiausių leistinų sanitarinių atstumų (m) tarp statinių atsižvelgiant į jų paskirtį. STR 2.02.09:2005 nėra nustatyta išimčių dėl mažiausio leistino sanitarinio atstumo mažinimo iki kitame žemės sklype esančių statinių (pagal jų paskirtį), gavus rašytinį besiribojančio žemės sklypo savininko/valdytojo sutikimą.

„3. Kuriame normatyviniame dokumente yra nurodyta prievolė rengiant TP pateikti ir sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalį? Ar šį TP dalis gali būti rengiama darbo projekto (toliau DP) metu?“

Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Reglamento (ES) Nr. 305/2011  I priede nustatyti šie esminiai statinio reikalavimai: mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikata ir aplinka; sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu; apsauga nuo triukšmo; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas; tvarus gamtos išteklių naudojimas.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje apibrėžta, kad statinio projektas – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“^[7] (toliau – STR 1.04.04:2017) 6.4, 6.19, 15, 24, 27 punktuose atitinkamai nurodyta, kad:

- darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai;

- techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti;

- techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai;

- techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti. Bendruoju atveju techninio projekto sudedamosios dalys išdėstytos reglamento 8 priede, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju techninio projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką;

- atsižvelgiant į statinio paskirtį, statybos rūšį, turi būti parengtos visos tam statiniui pastatyti ir naudoti būtinos projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinių, statinio architektūros, aplinkos, visuomenės sveikatos saugos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, energinio naudingumo ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos, neįgaliųjų socialinės integracijos ir paskirties reikalavimus.

Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punktą, statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jeigu statinio projektas sudarytas iš atskirų dalių, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamos bendroji, architektūrinė (kai ši dalis privaloma), sklypo sutvarkymo (kai ši dalis privaloma), susisiekimo (kai ši dalis privaloma), kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir (ar) jų kompiuterinis įrašas.

STR1.04.04:2017  8 priedo 6 punkte nurodyta, kad sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalį sudaro sklypo, kuriame numatoma pastatyti statinį, reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, lyginimo), jo reikmėms skirtų susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų tiesimo, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimo, tvorų tvėrimo, apželdinimo, želdinių apsaugos, taip pat už sklypo ribų numatomų statyti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir jų reikmėms reikalingų pastatų teritorijos sutvarkymo projektiniai sprendiniai. Želdinių apsaugos projektiniai sprendiniai rengiami pagal Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisykles.

Apibendrinant pateiktas nuostatas, manytina, kad projektuotojas atsižvelgdamas į statinio paskirtį ir statybos rūšį, turi parengti visas tam statiniui pastatyti ir naudoti būtinas projekto dalis. Inspekcijos nuomone, jei statiniui pastatyti ir naudoti, pagal jo naudojimo paskirtį, per ekonomiškai pagrįstą laiką, reikia žemės sklype, kuriame numatoma pastatyti statinį, formuoti reljefą, statinio reikmėms tiesti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus, įrengti žaidimų ar kitas aikšteles, tverti tvoras, želdinti želdinius ir (ar) atlikti kitus veiksmus nurodytus STR1.04.04:2017  8 priedo 6 punkte, tai tokiu atveju privalo būti parengta sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalis.

Nuosekliai vertinant, kad statinio projektas yra dokumentų visuma, skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, tai manytina, kai statinio projektas rengiamas dviem etapais (atskirai parengiant statinio techninį projektą ir statinio darbo projektą) ir rengiama sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalis, tai tokiu atveju ši dalis turi būti rengiama statinio techniniame projekte ir detalizuojama statinio darbo projekte.

„4. Ar privaloma gauti atskirą Nacionalinės žemės tarnybos (toliau NŽT) jeigu inžineriniai tinklai (nuotekos, vandentiekis, elektros tinklas) ir įvažiavimas į sklypą yra įrengiami valstybinėje žemėje, arba gatvių, turinčių pavadinimus, raudonosiose linijose?“

Statytojo teisė įgyvendinama vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalimi. Statytojo teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);

2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);

3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Jeigu statytojas neatitinka nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

Atvejai, kada žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma, nustatyti STR 1.05.01:2017  4 priede. Taigi „žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma:

1. Naujo statinio statybos atveju:

<...>

1.3. tiesiant valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius; <...>“.

STR 1.05.01:2017 50 punkte nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti teikiamos sutartys, sutikimai ar susitarimai su žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius), kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu.

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, manytina, kad tuo atveju, kai planuojama valstybinėje žemėje tiesti susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir žemės sklypo nereikia valdyti nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise, tai prieš statant tokius statinius privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.

 „5. Ar privaloma gauti išankstinį inžinerinių tinklų savininkų / valdytojų sutikimą dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų, jeigu TP rengimo metu inžinerinių tinklų savininkai/valdytojai dalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose? Ir ar reikia gauti išankstinį aukščiau išvardintų tinklų savininkų/valdytojų sutikimą jeigu projektuojamų inžinerinių tinklų sprendiniai patenka į aukščiau išvardintų tinklų apsaugos zonas?“

Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje apibrėžta, kad prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos (toliau – prisijungimo sąlygos) – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų: teritorijų planavimo dokumentais; technine užduotimi; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti), prisijungimo sąlygomis; galiojančiais teisės aktais. Pagal šio straipsnio 23 dalies nuostatas, prisijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, prisijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos.

Sistemiškai vertinant pateiktas nuostatas, manytina, kad dėl prisijungimo prie inžinerinio tinklo gauti atskiro inžinerinių tinklų savininkų/valdytojų sutikimo nereikia, jeigu yra išduotos prisijungimo sąlygos prie šio inžinerinio tinklo ir prisijungimo sąlygose toks reikalavimas nenumatytas.

„6. Ar yra teisėtas savivaldybės atstovo reikalavimas pateikti atskirą elektrotechnikos dalį, kai projektuojamo pastato sprendiniams jau yra gautas ESO pritarimas?“

Kai statinio projektas sudarytas iš atskirų dalių, statybą leidžiančiam dokumentui gauti teikiamos – bendroji, architektūrinė (kai ši dalis privaloma), sklypo sutvarkymo (kai ši dalis privaloma), susisiekimo (kai ši dalis privaloma), kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) statinio projekto dalys.^[8]

Taigi, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kai statinio projektas sudarytas iš atskirų dalių,  statybą leidžiančiam dokumentui gauti būtina pateikti tik pirmiau nurodytas projekto dalis, t. y. elektrotechnikos dalies pateikti neprivaloma.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktą statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškoji (Konstitucija ir įstatymu nustatyta (priskirta) savivaldybės funkcija. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą^[9].

Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje nustatyta, jog sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.

„7. Kuriame normatyviniame akte yra nurodymas privalomai pateikti prisijungimo/nuovažos prie gatvės konstrukcinius sprendinius TP bendrojoje arba sklypo sutvarkymo dalyse?“

Pagal STR1.04.04:2017  8 priedo 5.3.8 papunktį susisiekimo komunikacijų, statybos sklypo susisiekimo komunikacijų aprašymas; išorinio ir vidinio transporto judėjimo organizavimo principai nurodomi bendrosios dalies aiškinamajame rašte. Taip pat tarp bendrosios dalies brėžinių rengiamas inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų už sklypo ribų brėžinys.^[10]

STR 1.04.04:2017  8 priedo 6 punkte nurodyta, kad sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalį sudaro sklypo, kuriame numatoma pastatyti statinį, reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, lyginimo), jo reikmėms skirtų susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų tiesimo, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimo, tvorų tvėrimo, apželdinimo, želdinių apsaugos, taip pat už sklypo ribų numatomų statyti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir jų reikmėms reikalingų pastatų teritorijos sutvarkymo projektiniai sprendiniai.

Pagal STR 1.04.04:2017  8 priedo 7.1. papunktį sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalies aiškinamajame rašte pateikiami pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys pateiktus projektinius sprendinius, informacija ir duomenys (kurie gali būti nustatyti skaičiavimais, technine užduotimi ir (ar) normatyviniais ir kitais dokumentais) apie sklype įrengiamus autotransporto privažiavimo kelius, stovėjimo aikšteles, pėsčiųjų takus (krovininio autotransporto, geležinkelių, kito transporto ir kėlimo priemonių kelių ir stovėjimo ar krovos darbams atlikti reikalingų aikštelių su dangomis projektiniai sprendiniai rengiami susiekimo dalyje);

Sistemiškai vertinant pateiktas nuostatas manytina, kad susisiekimo komunikacijų projektiniai sprendiniai teikiami bendrosios dalies aiškinamajame rašte, taip pat sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalyje, jei nėra prievolės rengti susisiekimo dalį.

„8. Kuriame normatyviniame akte yra nurodymas privalomai pateikti susidarančių nuotekų techninius skaičiavimus, techninius parametrus, konstrukcinius sprendinius TP bendrojoje arba sklypo sutvarkymo dalyse?“

Pagal STR1.04.04:2017  8 priedo 5.3. 24 papunktį bendrosios dalies aiškinamajame rašte nurodomi duomenys apie aprūpinimą vandeniu ir nuotekų tvarkymą.

Vadovaujantis STR1.04.04:2017  8 priedo II skyriaus septintojo skirsnio turiniu, manytina, kad nuotekų (buitinių, gamybinių, švarių, užterštų, apvalytų) kiekio, lietaus vandens ir drenažo kiekio skaičiavimai, techniniai ir kokybės reikalavimai nuotekų sistemoms nurodomi vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.