Privalomieji dokumentai elektrinių įrengimui ant pastato stogo (2022-01-12)

KLAUSIMAS

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), atlikdama saulės šviesos energijos elektrinių (toliau – Elektrinių), įrengtų ant statinių, elektrotechnines dalies techninės būklės vertinimą, nevertina naujai sumontuotų Elektrinių mechaninių konstrukcijų galimo poveikio statinio stabilumui. Taryba, atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 straipsniu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašo tarnybinės pagalbos ‒ pateikti nuomonę šiais klausimais:

1. Kadangi pagal Įstatymo nuostatas Elektrinės montavimas ant statinio yra esamo statinio kapitalinis ar paprastasis remontas, kokios apimties turi būti parengtas remonto projektas arba aprašas;

2. Ar privaloma atlikti Elektrinės mechaninių konstrukcijų galimo poveikio statinio stabilumui ekspertizę, ar  remonto projekto arba aprašo ekspertizę;

 3. Kas turi atlikti Elektrinių mechaninių konstrukcijų įrengimo vertinimą.

ATSAKYMAS (2022-01-12, (9.12)2D-672)

           Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

          Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 53 ir 58 dalių nuostatomis: statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.); statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Kiti pagrindiniai principai, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, detalizuoti statybos techniniame reglamente  STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – reglamentas STR 1.01.08:2002). Minėto straipsnio atitinkamai 50 ir 66 dalyse apibrėžta, kad: statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus;statinio projekto ekspertizė – įvertinimas, kaip statinio projekte yra įgyvendinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai, taip pat kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.

          Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus (toliau – SLD), taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams SLD nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Taip pat šioje dalyje išvardyti privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nustatančią statinio projekto rūšis ir jo privalomumą, kapitalinio remonto projektas rengiamas ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui ir kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui (4 p.), o paprastojo remonto aprašas – statinio, išskyrus šios dalies 5 punkte nurodytus branduolinės energetikos objekto ir kultūros paveldo statinius, paprastajam remontui (9 p.). Branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui ir kultūros paveldo statinio paprastajam remontui rengiamas paprastojo remonto projektas (5 p.).

          Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingojo statinio, statinio, vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nurodyto Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, sąraše, ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus, suderinęs su aplinkos ministru, nustato kultūros ministras. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras. Statinio projekto ekspertizė neprivaloma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose projektuojant nesudėtingąjį statinį, kurio projektavimas ir statyba finansuojama Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų ir statinių projektų, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai, taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai gavus SLD keičiami šioje dalyje nurodytų statinių projektų sprendiniai, kuriais įgyvendinami aplinkos prieinamumo reikalavimai.

          Pagal šio straipsnio 3 dalį, statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai:

1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos;

2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

          Statinio projekto (statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto) (toliau – projektas) rengimo tvarką, projekto sudedamąsias dalis, statinio projekto ekspertizės privalomumą nustato statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – reglamentas STR 1.04.04:2017).  

          Pagal reglamento STR 1.04.04:2017 11 punktą, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto ir pastato atnaujinimo (modernizavimo)  projektas rengiamas dviem etapais:

11.1. statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto atveju – techninis projektas ir darbo projektas, kai taikant Viešųjų pirkimų įstatymą statybos rangovas parenkamas pagal techninį projektą arba statytojui pageidaujant;

11.2. pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – investicijų planas (ar investicijų projektas) ir techninis darbo projektas.

          Reglamento STR 1.04.04:2017 12 punkte nurodyta, kad vienu etapu rengiamas:

12.1. statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto techninis darbo projektas – atvejais, nenurodytais reglamento 11 punkte;

12.2. supaprastintas projektas (naujos statybos, rekonstravimo), paprastojo remonto ar griovimo projektas, kapitalinio, paprastojo remonto ar griovimo aprašas, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas“.

          Dėl projekto apimties aktualios šios reglamento STR 1.04.04:2017 atitinkamai 15, 16 ir 24 punkto nuostatos: Techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai; Supaprastintas projektas (naujos statybos, rekonstravimo), paprastojo remonto ar griovimo projektas, kapitalinio, paprastojo remonto ar griovimo aprašas, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas yra dokumentai, kuriais vadovaujantis pasiekiami techninio darbo projekto tikslai; Techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti. Bendruoju atveju techninio projekto sudedamosios dalys išdėstytos reglamento 8 priede, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju techninio projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką. Techninio projekto bendrojoje dalyje nurodoma, ar reikalingi žemės sklypo ir (ar) statinio  tyrimai (rengiant darbo projektą ir (ar) statybos metu). Konstrukcijų dalyje rekonstruojamų ir remontuojamų statinių atveju nurodomas projekte numatytų darbų sąrašas, esamų statinių konstrukcijų būklės įvertinimas, paaiškinimai, kaip jie atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, funkcinę paskirtį nurodant esamo statinio statybos metus, kiek metų naudojamas, aprašant vykusius rekonstravimus ar kapitalinius remontus, pateikiami pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys projektinius sprendinius, duomenys (kurie gali būti nustatyti skaičiavimais, technine užduotimi ir (ar) normatyviniais ir kitais dokumentais), tarp jų ir apie skaičiavimais nustatytas statinio apkrovas: jų tipus (grunto slėgio, sniego, vėjo, naudojimo, technologinė, gaisrinio transporto, dinaminė ir kt.), dydį, apkrovų derinius statybos ir naudojimo metu, atitinkamus poveikių ir derinių koeficientus (rengiant darbo projektą pateikiama privaloma nuoroda jas tikslinti). Darbo projekto sudėtis nurodyta reglamento STR 1.04.04:2017 9 priede, paprastojo remonto aprašo sudėtis – 35 punkte.

          Atvejai, kada privalomas SLD statinio kapitaliniam ir paprastajam remontui atlikti, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies atitinkamai 4 ir 5 punkte ir  statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – reglamentas STR 1.05.01:2017) 3 priedo 3 ir 4 punkte. Pažymėtina, jog ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato remonto atveju SLD privalomas mieste ir kitose minėtuose teisės aktuose nurodytose teritorijose, kai remonto darbais keičiama tokio pastato išvaizda, taip pat tuo atveju, kai įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos. Pagal reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punktą pastato išvaizdos keitimu laikoma:įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų  tvirtinimas ant pastato šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo.

          Reglamento STR 1.04.04:2017 69 punkte nurodyta, kad „69. Bendroji projekto ekspertizė ir dalinės projekto ekspertizės (toliau – projekto ekspertizė) privalomos Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytiems statiniams. Kitų statinių projektų ar atskirų statinio projekto dalių projekto ekspertizė privaloma: <...>

69.3. neypatingųjų daugiabučių gyvenamųjų namų ir viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektų (išskyrus STR 1.05.01:2017 [5.39] 3 priedo 3 punkte nurodytus atvejus)“.

          Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymas taip pat reglamentuoja statinių naudojimą ir priežiūrą ir 47 straipsnio 1 dalyje nurodo, jog statinių naudotojai, be kita ko, privalo: laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą.

          Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – reglamentas STR 1.07.03:2017) 17 nurodyta, kad neleistina apkrauti papildomomis apkrovomis laikančiąsias konstrukcijas arba keisti jų apkrovimo schemas kabinant arba tvirtinant prie jų atotampas, atramas arba ankerius, sandėliuojant medžiagas, dirbinius, gruntą arba kitus krūvius, perkeliant arba pastatant naujus įrenginius bei technologinę įrangą, viršijant veikiančiųjų mechanizmų arba transporto priemonių projekte numatytas galias, greičius bei stabdymo jėgas kaupiantis vandeniui, sniegui, dulkėms bei sąnašoms, taip pat kitais poveikiais, nenumatytais statinio projektuose ir galinčiais pakeisti statinio arba konstrukcijų darbo schemą, sukelti pavojingas deformacijas. Reglamento STR 1.07.03:2017 33 nustatyta, jog statinio techninis prižiūrėtojas (toliau – techninis prižiūrėtojas), atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai [9.1] per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. O 40 punkte nurodyta, kad, jei reikia, statinio ar atskirų jo dalių būklei nustatyti atliekami esamo statinio tyrimai. Taip pat pagal apžiūrų išvadas namo būklei įvertinti gal būti atliekama bendroji namo, jo dalies (dalinė) ekspertizė.

           Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teikiame nuomonę dėl Jūsų klausimų.

          „1. Kadangi pagal Įstatymo nuostatas Elektrinės montavimas ant statinio yra esamo statinio kapitalinis ar paprastasis remontas, kokios apimties turi būti parengtas remonto projektas arba aprašas“

          Statinio projektas (kapitalinio remonto projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui ir kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; paprastojo remonto aprašas – statinio, išskyrus kultūros paveldo statinius, paprastajam remontui) privalo būti parengtas Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais. Kitais atvejais statinio projektas rengiamas statytojo (užsakovo) pageidavimu. Projektas turi būti parengtas vadovaujantis privalomaisiais projekto rengimo dokumentais ir pirmiau nurodytomis reglamento STR 1.04.04:2017 nuostatomis, atsižvelgiant į projekto tikslus. Kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto ar paprastojo remonto aprašo apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei (kai ji privaloma) atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statybos rangovui parinkti, SLD (kai jis privalomas) gauti. Konkrečiu atveju projekto apimtis nustatoma atsižvelgiant į statinio ir numatomų statybos darbų specifiką, statybos aplinkybes, įskaitant ir poreikį įvertinti esamų statinių konstrukcijų būklę, papildomų apkrovų dėl montuojamos įrangos poveikį.

Pažymėtina, kad projektinius sprendinius privalo parinkti kompetentingas projektuotojas, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, nes tokia prievolė jam nustatyta Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje.

          „2. Ar privaloma atlikti Elektrinės mechaninių konstrukcijų galimo poveikio statinio stabilumui ekspertizę, ar remonto projekto arba aprašo ekspertizę“

          Bendruoju atveju prievolės atlikti statinio ekspertizę ar statinio projekto ekspertizę būtent dėl  Elektrinės mechaninių konstrukcijų galimo poveikio statinio stabilumui galiojantys teisės aktai nenumato. Statinio ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė privaloma Statybos įstatymo 34 straipsnyje nurodytais atvejais. Šiais atvejais statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva.

          Statinio kapitalinio remonto projekto ekspertizė privaloma:

          - jei elektrinė montuojama ant ypatingojo statinio atliekant statinio kapitaliniam remontui priskirtinus darbus;

          - jei elektrinė montuojama ant neypatingojo statinio daugiabučio namo ar viešojo pastato atliekant statinio kapitaliniam remontui priskirtinus darbus, kuriems pagal reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 3 punktą neprivalomas SLD.

          Paprastojo remonto aprašo ekspertizės privalomumo galiojantys teisės aktai nenustato.

          Kai statinio ar statinio projekto ekspertizė neprivaloma, statinio naudotojas ar statytojas turi teisę ją organizuoti savo iniciatyva reglamento STR 1.04.04:2017 nustatyta tvarka.

          „3. Kas turi atlikti Elektrinių mechaninių konstrukcijų įrengimo vertinimą“.

          Kai rengiamas statinio projektas, kaip ir minėta, projektinius sprendinius privalo parinkti kompetentingas projektuotojas, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas ir užtikrinti, kad statinio projekte yra įgyvendinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai. Statinio projektas turi būti rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje išvardytais privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp kurių ir  statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentai. Todėl manome, kad projektuotojas, siekdamas  užtikrinti, kad statinio projekte bus įgyvendinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai, iš statytojo (užsakovo) gali pareikalauti atlikti statinio (jo dalies) techninės būklės įvertinimą. Taip pat šį įvertinimą ar statinio (jo dalies) ekspertizę gali atlikti statinio naudotojas savo iniciatyva (ir tuo atveju, kai statinio projektą rengti neprivaloma). Pavyzdžiui, daugiabučio namo techninis prižiūrėtojas pagal apžiūrų išvadas gali siūlyti pastato naudotojui atlikti bendrąją namo, jo dalies (dalinę) ekspertizę namo būklei įvertinti. Be to, pažymėtina, kad, kai papildoma įranga montuojama ant pastato stogo (bendrojo naudojimo objekto), Civilinio kodekso nustatyta tvarka privaloma gauti pastato bendraturčių rašytinį sutikimą, kurį duodami jie gali statytojo (užsakovo) pareikalauti pateikti įrodymus (pvz., statinio techninės būklės įvertinimą ar ekspertizės aktą), jog planuojamais darbais nebus pažeistas statinio pastovumas ir mechaninis atsparumas, nes įstatymu nustatyta statinio naudotojų pareiga – laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus.

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.