Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos privalomumas ir specialiųjų architektūros reikalavimų galiojimas (2022-04-13)

KLAUSIMAS

    2019-04-25 buvo patvirtinti projektiniai pasiūlymai (Priedas Nr. 1). ir išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai (Priedas Nr. 2). 2019-10-11 UAB „Vilniaus vandenys“ sąlygos NR. PS19-3251 (Priedas Nr. 3) ir suderintas elektros tinklų projektas pagal 2021-04-15 ESO išduotas sąlygas Nr. TS21-39435 (Priedas Nr. 4). Šiuo metu ruošiamas techninis projektas statybos leidimui gauti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašau:

1. Atsakyti ar reikės mokėti infrastruktūros mokestį.
2. Atsakyti kiek galioja išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai.
3. Atsakyti kiek galioja patvirtinti projektiniai pasiūlymai.
4. Paaiškinti. Jeigu yra išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai ir jų galiojimas baigiasi arba jie panaikinami, o lieka tik patvirtinti projektiniai pasiūlymai. Pagal dabartinį bendraji planą, toje vietovėje negalima statyti daugiabučio. Ar galima bus gauti naujus reikalavimus, pagal patvirtintus projektinius pasiūlymus, daugiabučiui statyti?
5. Ar reikės mokėti infrastruktūros mokestį?

ATSAKYMAS (2022-04-13, (9.12)2D-6762)

          Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos  (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

       Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą, konsultacija yra žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo, todėl atsakome į paklausime suformuluotus klausimus, pateikdami su jais susijusias teisės aktų nuostatas ir nuomonę dėl jų nuostatų taikymo.

          „1. Atsakyti ar reikės mokėti infrastruktūros mokestį; 5. Ar reikės mokėti infrastruktūros mokestį“

          Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) 2 str. atitinkamai 1 d. ir 7 d. apibrėžta, kad:  inžinerinė savivaldybės infrastruktūra – šilumos perdavimo tinklai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo inžineriniai statiniai, vietinės reikšmės keliai, kiti transporto statiniai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas; savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – tai vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį (toliau – SLD) dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau SLD nereikia.

          Pagal SIPĮ savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijos planuojamos parengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.

            Atsižvelgiant į  SIPĮ 2 str. 7 d. įtvirtintą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos sąvoką,  ją moka:

        1) asmenys, pateikę prašymą gauti SLD statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra;

         2) asmenys, planuojantys statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau SLD nereikia, teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra.

          Savivaldybės infrastruktūros plėtros sąvoka pateikta SIPĮ 2 str. 6 d.: savivaldybės infrastruktūros plėtra – savivaldybės infrastruktūros projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą arba didinant ir (ar) atkuriant esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus.         

            SIPĮ 15 str. 2–3 d. nurodyti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nemokėjimo atvejai.   Vadovaujantis SIPĮ 15 str. 4 d., savivaldybės tarybai suteikta teisė savo sprendimu, vadovaujantis savo nustatyta tvarka ir pagal savo patvirtintus kriterijus,  nustatyti kitus negu šio str. 2–3 d. numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūra pastatoma ir (ar) įrengiama savivaldybės biudžeto lėšomis

          Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad tuo atveju, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus teritorijoje savivaldybės infrastruktūros plėtra nenumatoma, statytojas turi teisę tiesti vietinius tinklus ir jo statomam pastatui savivaldybės infrastruktūra nereikalinga, jis neturėtų mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos.

          Pažymėtina, kad savivaldybė (savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius), kiekvienu konkrečiu atveju įvertinusi aplinkybių visumą, teisės aktus, savivaldybės teritorijoje galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, turi kompetenciją nagrinėti teritorijų planavimo ir statybos, tarp jų ir konkrečios savivaldybės, infrastruktūros įmokos nustatymo klausimus, nes pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19–20 p.  teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir SLD išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.). Todėl dėl klausimo, ar konkrečiu atveju reikės mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, reikėtų kreiptis į vietos savivaldybės administraciją.

          „2. Atsakyti kiek galioja iduoti specialieji architektūriniai reikalavimai“

          Pagal paklausimo duomenis projektiniai pasiūlymai patvirtinti ir specialieji architektūros reikalavimai išduoti 2019 metais, t. y., kai jau galiojo Statybos įstatymo redakcija (nuo 2017-01-01), kurioje pateikta specialiųjų reikalavimų sąvokos apibrėžtis.

          Statybos įstatymo 2 str. 47 d.: specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

          Kaip nustatyta Statybos įstatymo 24 str. 23 d., specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu SLD negautas. Gavus SLD, specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos.

          Taigi, jeigu SLD negautas, specialieji reikalavimai galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos.

          „3. Atsakyti kiek galioja patvirtinti projektiniai pasiūlymai“

          Statybos įstatymo 2 str. 45 d. nurodyta, kad projektiniai pasiūlymai – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Pagal Statybos įstatymo 24 str. 3 d. nuostatas, projektiniai pasiūlymai (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais), kaip ir specialieji reikalavimai (jeigu jie gauti), yra privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas.

          Projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimus nustato statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedas. Šio priedo 14 punkte reglamentuota, kad, jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita), projektinių pasiūlymų sudėtį ir per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.

          Galiojantys teisės aktai nenustato projektinių pasiūlymų galiojimo termino.

          „4. Paaiškinti. Jeigu yra išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai ir jų galiojimas baigiasi arba jie panaikinami, o lieka tik patvirtinti projektiniai pasiūlymai. Pagal dabartinį bendraji planą, toje vietovėje negalima statyti daugiabučio. Ar galima bus gauti naujus reikalavimus, pagal patvirtintus projektinius pasiūlymus, daugiabučiui statyti?“

          Pažymėtina, jog galiojantys teisės aktai nenumato išduotų specialiųjų reikalavimų panaikinimo procedūros. Specialieji reikalavimai galioja: 5 metus nuo jų išdavimo dienos,jei SLD negautas; iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos,jei SLD gautas.

          Tuo atveju, kai specialiųjų reikalavimų (įskaitant specialiuosius architektūros reikalavimus), išduotų pagal projektinius pasiūlymus,galiojimas baigiasi, manytina, kad pasikeitus teritorijų planavimo dokumentams ar teisės aktų reikalavimams, kuriais vadovaujantis buvo pritarta projektiniams pasiūlymams, turėtų būti teisės aktų nustatyta tvarka parengti, paviešinti ir suderinti nauji projektiniai pasiūlymai ir pagal juos išduoti nauji specialieji reikalavimai. Tai yra nauji specialieji reikalavimai negali būti išduoti remiantis teritorijų planavimo dokumentų neatitinkančiais projektiniais pasiūlymais.

          Kaip jau minėta, pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 20 d. specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir SLD išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos.Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą.

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.