Vėjo elektrinės ir jų draudimas teritorijų planavimo dokumentuose (2023-03-28)

KLAUSIMAI

1. Dėl sanitarinių apsaugos zonų ir „4 stiebų / 1 stiebo“ taisyklės (ne) taikymo“ pateikite savo nuomonę – ar teisinga teigti, jog:

1. Atsinaujinančių išteklių energetikos
   įstatymo (toliau – AIEĮ) pakeitimo 18 str. 10 d. nustatyta AIEĮ 49 str. 9-16 d. numatytų reikalavimų taikymo išlyga galioja nepriklausomai nuo to, ar vėjo elektrinių parko PAV procedūros yra/bus užbaigtos ar ne, t. y. išlygai galioti pakanka tik aplinkybės, jog PAV programa yra patvirtinta iki 2022 m. liepos 8 d. ir šiai datai ji yra galiojanti, o PAV procedūrų pagal tokią programą neužbaigimas nelemia pareigos vykdyti AIEĮ 49 str. 9-16 d. nustatytus reikalavimus;“

2. Dėl energetikos objektų (ne)numatymo teritorijų planavimo dokumentuose“ ir prašymo pateikti nuomonę,  ar teisinga teigti, jog:

„b) AIEĮ pakeitimo 16 str. nustatyta 49 str. 3 d. nustatyta išlyga „išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima“, taikoma tik tais atvejais, kai taikytino ir šiuo metu galiojančio (t. y. iki „Proveržio paketo“ įsigaliojimo priimto / patvirtinto, o ne naujai, po „Proveržio paketo“ įsigaliojimo inicijuojamo) teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ar taikytinais saugomų teritorijų nuostatais atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba yra įsakmiai draudžiama/negalima.“

ATSAKYMAI (2023-03-28, Nr. (9.12 Mr) - 2D-5423)

Atsakydami į paklausimą informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Dėl klausimo „1. Dėl sanitarinių apsaugos zonų ir „4 stiebų / 1 stiebo“ taisyklės (ne)taikymo“ ir prašymo „pateikti savo nuomonę – ar teisinga teigti, jog:

a) AIEĮ pakeitimo 18 str. 10 d. nustatyta AIEĮ 49 str. 9-16 d. numatytų reikalavimų taikymo išlyga galioja nepriklausomai nuo to, ar vėjo elektrinių parko PAV procedūros yra/bus užbaigtos ar ne, t. y. išlygai galioti pakanka tik aplinkybės, jog PAV programa yra patvirtinta iki 2022 m. liepos 8 d. ir šiai datai ji yra galiojanti, o PAV procedūrų pagal tokią programą neužbaigimas nelemia pareigos vykdyti AIEĮ 49 str. 9-16 d. nustatytus reikalavimus;“.

          Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20-1, 20-2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-1, 20-3 straipsniais įstatymo (toliau – AIEĮ pakeitimo įstatymas) 18 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad „10. Iki šio įstatymo 16 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi žemės sklypų, pastatų ar patalpų, patenkančių į šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytą atstumą, savininkų neprieštaravimu planuojamos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai. Kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, negu šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14 ir 15 dalyse nustatyta informavimo tvarka. Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9–16 dalys netaikomos tais atvejais, kai iki 2022 m. liepos 8 d. yra patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo programa arbanustatytos sanitarinės apsaugos zonos“.

Atsižvelgiant į pateiktas AIEĮ pakeitimo įstatymo nuostatas, kai iki 2022 m. liepos 8 d. yra patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo programa, poveikio aplinkai vertinimo procedūrų neužbaigimas, Inspekcijos nuomone, nelemia pareigos vykdyti AIEĮ 49 straipsnio 9-16 dalyse nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis AIEĮ pakeitimo įstatymo nuostatomis poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimas yra pakankamas pagrindas išimčiai taikyti. Po programos patvirtinimo tolesnės poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliekamos teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl klausimo „2. Dėl energetikos objektų (ne)numatymo teritorijų planavimo dokumentuose“ ir prašymo pateikti nuomonę,  ar teisinga teigti, jog:

„b) AIEĮ pakeitimo 16 str. nustatyta AIEĮ 49 str. 3 d. nustatyta išlyga „išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima“, taikoma tik tais atvejais, kai taikytino ir šiuo metu galiojančio (t. y. iki „Proveržio paketo“ įsigaliojimo priimto / patvirtinto, o ne naujai, po „Proveržio paketo“ įsigaliojimo inicijuojamo) teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ar taikytinais saugomų teritorijų nuostatais atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba yra įsakmiai draudžiama/negalima.“

Inspekcija buvo gavusi daug paklausimų, susijusių su AIEĮ 49 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu, todėl  dėl papildomų išaiškinimų kreipėsi į valstybės politiką teritorijų planavimo srityje formuojančią Aplinkos ministeriją. 

Aplinkos ministerija 2022-12-05  rašte Nr. D8(E)-6281 (toliau – 2022-12-05 raštas) nurodė:

 „Vadovaujantis AIEĮ 49 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatomis, neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, galima statyti saulės šviesos energijos elektrines, vėjo elektrines, 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines arba biodujų gamybos įrenginius bei hibridines elektrines, taip pat šių atsinaujinančių išteklių energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. AIEĮ 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad minėta galimybė statyti netaikoma, jeigu, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais minėtose teritorijose atitinkama statyba negalima. Įvertinę tai, kas išdėstyta, manome, kad, konkrečiu atveju vertinant atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybos galimybes, būtina nustatyti, ar atitinkamo savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose numatytos teritorijos, kuriose šių objektų statyba negalima (arba ar, išnagrinėjus atsinaujinančių išteklių energetikos objektų plėtros galimybes visoje savivaldybės teritorijoje ir nustačius, kuriose teritorijose šių objektų statyba negalima, numatytos konkrečios teritorijos šių objektų statybai). Jeigu saulės šviesos energijos elektrinių, vėjo elektrinių statybos teritorijos numatytos vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, manytina, kad visoje savivaldybės teritorijoje šių objektų statybos galimybė nenagrinėta, todėl galėtų būti taikomos AIEĮ 49 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse įtvirtintos išimtys“.

Atkreiptinas dėmesys, kad AIEĮ 49 straipsnio 3 dalyje nėra nurodyta kokiems (t. y. iki kada pavirtintiems) teritorijų planavimo dokumentams minėta įstatymo nuostata taikoma, todėl darytina išvada, kad yra taikoma visiems patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams, numatantiems draudimą tokių objektų statybai.

Atsižvelgdami į pirmiau pateiktą AM nuomonę, bendruoju atveju, manome, kad savivaldybės ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (toliau – TPD) nurodytose konkrečiose teritorijose, skirtose atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybai, šių objektų statyba galima, o kitose aptariamo TPD teritorijose, kuriose atsinaujinančių energetikos išteklių objektų plėtros galimybės buvo vertintos/nagrinėtos ir jose nenumatyta šių objektų plėtra, mūsų vertinimu, atsinaujinančių energetikos išteklių objektų statyba negalima. Jeigu savivaldybės ar žemesnio lygmens TPD atsinaujinančių išteklių objektų plėtros klausimai nespręsti ir teritorijos šių objektų plėtrai nenagrinėtos (nevertintos), tokiu atveju, manome, kad atsinaujinančių išteklių objektų statybos neprivaloma numatyti savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumente pagal AIEĮ 49 straipsnio 3 ir 5 dalis. Pakartotinai pažymime, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinami konkretūs TPD sprendiniai ir tik tada taikomos AIEĮ pirmiau nurodyto straipsnio išimtys.

Paminėtina, kad Aplinkos ministerija, teikdama nuomonę Inspekcijai dėl atvejų, kai savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose yra nurodyta, kad saulės šviesos ir/ar vėjo jėgainių statybos teritorijos turi būti numatytos žemesnio lygmens TPD, 2022-12-05 rašte taip pat nurodė, kad „TPĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus AIEĮ numatytus atvejus. AIEĮ 49 straipsnyje įtvirtinta specialioji norma, leidžianti neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose saulės šviesos energijos elektrinių, vėjo elektrinių, 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrinių statybos nenumatyti teritorijų planavimo dokumentuose. Vertinant rašte nurodytą savivaldybės lygmens bendrojo plano nuostatą dėl prievolės visais atvejais minėtų objektų statybos teritorijas numatyti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, mūsų nuomone, atkreiptinas dėmesys į TPĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas „bendrojo plano“, 27 dalyje – „teritorijų planavimo dokumentų“  ir 28 dalyje – „teritorijų planavimo dokumento sprendinio“ sąvokų apibrėžtis.

Vadovaujantis minėtų sąvokų apibrėžtimis, teritorijų planavimo dokumentuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Savivaldybės lygmens bendrajame plane pagal planavimo darbų programoje suformuluotus bendrojo plano uždavinius nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai (vienas jų – „inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai)“, t. y., mūsų nuomone, turi būti nustatyti konkretūs bendrojo plano uždavinių sprendimo rezultatą išreiškiantys sprendiniai, kurie gali būti keičiami (ar nustatomi papildomi sprendiniai) keičiant ar koreguojant bendrąjį planą .

Rašte išdėstyta savivaldybės lygmens bendrojo plano nuostata (saulės šviesos energijos ir (ar) vėjo elektrinių statybos teritorijos turi būti numatytos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose), mūsų nuomone, yra abstrakti ir nevertintina kaip teritorijų planavimo dokumento sprendinys: ši nuostata neišreiškia galimo uždavinių sprendimo rezultato, nenustato inžinerinės infrastruktūros vystymo principų ar jos išdėstymo reikalavimų. Minėta nuostata nukreipia atlikti kitus veiksmus (parengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus), kuriuos atlikus bus nurodyti atitinkamos inžinerinės infrastruktūros išdėstymo reikalavimai, t. y. bus nustatyti privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai, kuriuos pagal galiojantį teisinį reguliavimą privaloma nustatyti savivaldybės lygmens bendrajame plane.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus nuo 2022-07-09 įsigaliojusio AIEĮ 49 straipsnio pakeitimo tikslus (vienas jų – atsižvelgus į geopolitinę ir ekonominę situaciją, skatinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtrą), mūsų vertinimu, rašte nurodytu atveju siekiant vystyti atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybą, netikslinga vadovautis minėta bendrinio pobūdžio bendrojo plano nuostata (kai nėra sprendiniuose nustatytų konkrečių teritorijų, kuriose šių objektų statyba negalima arba teritorijų, kuriose ji galima) ir visais atvejais rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus.“

Šiai Aplinkos ministerijos nuomonei pritariame ir pažymime, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinami konkretūs TPD sprendiniai ir tik tada taikomos AIEĮ 49 straipsnio išimtys.

             Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.