Visuomenės informavimo apie numatomą statinių projektavimą subtilybės (2018-04-04)

KLAUSIMAS

Prašau suteikti konsultaciją dėl teisės aktų, tarp jų statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ taikymo vykdant visuomenės informavimą apie numatomą statinių projektavimą ir užtikrinant visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus.  Išsamios konsultacijos poreikis iškilo dėl teisės aktų nuostatų interpretavimų susijusių su konkrečiu statinių projektinių pasiūlymų rengimu, skelbimu, pateikimu, svarstymu ir galimu nepritarimu.

1.  Kaip yra reglamentuojamas automobilių aikštelių skaidymas į atskiras aikšteles siekiant sumažinti reikalaujamus sanitarinius atstumus nuo gretimų pastatų ir teritorijų nustatomus pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 p.?

Konkrečiu atveju paprašius išlaikyti reglamentuotus automobilių aikštelės virš 100 vietų ir įvažų į ją  atstumus nuo gretimai esančių gyvenamųjų namų langų ne mažiau 35 m, visuomeninių pastatų 25 m, o  vaikų įstaigos teritorijos 50 m, pasiūlymas buvo atmestas motyvuojant: „Prie autobusų stoties projektuojama 16 vietų automobilių aikštelė, prie prekybos paskirties pastato ties Tilžės gatve projektuojama atskira/atskirta 78 vietų aikštelė, ties Katalikų Bažnyčios gatve-atskira atskirta 60 vietų automobilių aikštelė. Nuo šių atskirų automobilių stovėjimo aikštelių yra išlaikomi norminiai atstumai nuo šių aikštelių ir įvažiavimų į jas iki gretimybių.“

   Ar toks automobilių aikštelės tariamas skaidymas pravažiavimais tarp jų ir tuo pretekstu jų formalus priskyrimas atskiriems pastatams ir adresams aukščiau minėtu tikslu laikytinas teisėtu ?

2. Kaip yra reglamentuojamas gretimos urbanistinės aplinkos pateikimas rengiant pastatų projektinius pasiūlymus ir pateikiant statinių išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizaciją visuomenės svarstymui kai naujų statinių statyba projektuojama be detaliojo plano padalinant žemės sklypą esantį Šilutės miesto istorinėje dalyje ?

Konkrečiu atveju projektuojamų taršių objektų–autobusų stoties ir prekybos centro teritorija gretimybėje saugomoje kultūros paveldo teritorijoje 50 m atstumo perimetru apie projektuojamą sklypą yra apsupta gyvenamaisiais namais (20) ir visuomeniniais pastatais, tarp jų Šv. Kryžiaus Bažnyčios, Našlaičių globos namų ir Parapijos mokyklos komplekso pastatų bei teritorijos. Neidentifikavus gretimos urbanistinės aplinkos, objektyviai nėra galimybės tinkamai įvertinti galimo poveikio tiek socialiniu ir visuomenės sveikatos, tiek urbanistiniu ir paminklosauginiu aspektais.

   Ar projektinis pasiūlymas, kuomet apsiribota žemės sklypu plano koncepcijos brėžinyje, neatskleidžiant ir visiškai neįvardijant supančios urbanistinės aplinkos, o siūlomi pastatai vizualizuojami tuščioje erdvėje, galėtų būti laikomas išpildžiusiu STR 1.04.04.2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyriaus nuostatos 61.2. reikalavimą?

3. Kaip yra reglamentuojama inžinerinių statinių -mobiliojo ryšio bazinių stočių antenų bokštų statyba gyvenamosios zonos ir vaikų įstaigų aplinkoje radiacinės taršos ir poveikio sveikatai, o istorinio miesto centro ir nekilnojamųjų kultūros vertybių saugomose teritorijose, aplinkos identiteto ir vizualinės taršos aspektais?

Konkrečiu atveju projektuojamoje teritorijoje be gretimoje aplinkoje gyventojų sutikimo jau pastatytas antenų bokšto statinys projektiniais pasiūlymais (sklypo plano koncepcijos brėžinys) iškeliamas/nukeliamas  į patvorį, vos per 3 m nuo gyvenamo sklypo ribos ir dar labiau priartinant prie gretimų gyvenamųjų namų.

Ar toks ryšių antenų bokšto perstūmimas į kitą vietą, be kurio negalima koncepcijos realizacija, nėra projektinių pasiūlymų dalis. Ar  nebus nereikalingas projektas ir galimai poveikio aplinkai vertinimas?

4.  Ar yra reglamentuojamas terminas kiek laiko nuo informacijos visuomenei paskelbimo apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus savivaldybės interneto svetainėje nuoroda apie ją turi būti publikuojama pirmajame puslapyje?

Ar konkrečiu atveju nustatytas susipažinimo su projektiniais sprendiniais laikas tik darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. ne viešoje patalpoje- administracijos pareigūno darbo kabinete, bei viešo susirinkimo laikas 16 val. 15 min.(penktadienį) laikytinas korektišku, t.y.“visuomenei patogiu ne darbo metu“ pagal STR 1.04.04.2017 VIII skyriuje apibrėžimą?

5. Ar viešo susirinkimo vedimas nesilaikant statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ STR 1.04.04.2017 gali būti pripažintas tinkamu?

Konkrečiu atveju iki susirinkimo pradžios Projektuotojas delsė registruoti susirinkimo išvakarėse išsiūstus raštu pateiktus pasiūlymus, o jau susirinkime visaip vengė juos paskelbti ir įvertinti. Supažindinti su raštu iki susirinkimo pradžios pateiktais pasiūlymais susirinkimo vedančiųjų buvo prašyta iš kart po projektinių pasiūlymų pristatymo, kaip tai numatyta reglamente. Tik susirinkimui baigiantis, pateikėjui primygtinai pareikalavus, susirinkimo pirmininkas teikėsi perskaityti tik pusę projektinio pasiūlymo, atsisakydamas jo motyvacinės dalies. Visų užsiregistravusiųjų dalyvių paklausimai, pastabos ir pasiūlymai susirinkimo protokole pateikiami nuasmenintai, kas atrišo rankas turinio iškraipymams, manipuliuojant pasisakiusiųjų pareiškimais ir įteigiant tariamus tarpusavio prieštaravimus. Raštu iki susirinkimo teiktas pasiūlymas pilnoje apimtyje neįtrauktas į visuomenės dalyvavimo svarstant statinių projektinius pasiūlymus ataskaitą.

Nors raštu pateiktas „siūlymas iš esmės ir atidžiai iš analizavus bei įvertinus gretimą urbanistinę aplinką ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų nuostatas, visuomenei svarbių pastatų statybos projektinius pasiūlymus teikti visuomenei pakartotinai“ susirinkimo dalyvių buvo priimtas kaip susirinkimą apibendrinantis, susirinkimo vedėjų surašytame protokole „NUTARTA: š. m. vasario mėn. 9 d. 18:00 val., kad viešo svarstymo procedūra baigta. Prašoma pritarti numatytam statinių projektavimui.“

   Taigi, kaip galima pritarti projektiniams pasiūlymams, kurių viešo svarstymo visuomenėje procedūra vainikuota nekorektišku ir iškreiptu viešo susirinkimo protokolu?

6. Kaip vertintina situacija, kai praėjus beveik mėnesiui, nuo viešo susirinkimo š.m. vasario 9 d. savivaldybės interneto svetainėje negalima rasti skelbimo informuojančio ar administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, o neturint priimto sprendimo galimai suvaržyta visuomenės teisė ginti viešą interesą, vadovaujantis Lietuvos respublikos viešo administravimo įstatymo 36 straipsniu?

ATSAKYMAS (2018-02-20, Nr. (9.12)-2D-2312)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) 68 punkte nustatyta, kad „Nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti šie atstumai:

x – nustatoma suderinus su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.“.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra inžinerinis statinys, kuriame numatomas automobilių stovėjimo vietų skaičius. Pagal SŽMNS 68 punkto nuostatas atstumas iki atitinkamos paskirties pastatų yra nustatomas priklausomai nuo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus visoje aikštelėje, o ne kurioje nors jos paženklintoje dalyje telpančių automobilių skaičiaus.

2. Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 61.2 papunktyje nustatyta, kad savivaldybės interneto svetainėje paskelbtame pranešime, stende ir (ar) registruotuose laiškuose nurodoma „statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai, statinių išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizacija (kai ji parengta). Rengiant pastato (jo dalies) projektinius pasiūlymus, statinių išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizacija privaloma“.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad STR1.04.04:2017 61.2 papunktyje nustatyta, kad rengiant pastato projektinius pasiūlymus, statinių išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizaciją pateikti yra privaloma. Jeigu, teikiant pastatų projektinius pasiūlymus ši vizualizacija nėra pateikiama, tai STR1.04.04:2017 61.2 punkto reikalavimai nebūtų įvykdyti.

3.  Radijo dažnių juostos radiotechninių objektų (pavyzdžiui, mobiliojo ryšio bazinių stočių) įrengimo visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato šie du pagrindiniai teisės aktai:

1. Lietuvos higienos norma HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199;

2. Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-200.

Apibendrindami manome, kad imperatyvių nuostatų, kuriomis būtų draudžiama įrengti judriojo radijo ryšio sistemų bazinių stočių ar jų dalis prie ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo ugdymo mokyklų pastatų ir gyvenamosiose zonose, nėra, o mobiliojo ryšio bazinių stočių radiacinės taršos ir poveikio sveikatai gyvenamosios zonos ir vaikų įstaigų aplinkoje vertinimo išaiškinimą pagal kompetenciją galėtų pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyrius arba Sveikatos apsaugos ministerija, parengusi nurodytus teisės aktus.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad:

„1. Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai.

2. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai:

1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas);

2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;

3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.“.

Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje nustatyta, kad vizualinė tarša – objektų (kompleksų) ar veiklos sukeltas ilgalaikis regimasis poveikis, mažinantis kraštovaizdžio estetinę vertę; 9 dalyje nustatyta, kad ekologinės apsaugos prioriteto teritorija – teritorija, kurioje palaikoma ekologinė kraštovaizdžio pusiausvyra, siekiama išvengti neigiamo poveikio gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms arba neigiamo antropogeninių objektų ir veiklos poveikio aplinkai; 10 dalyje nustatyta, kad ekologinės apsaugos zonos – teritorijos, kuriose nustatomi veiklos apribojimai norint apsaugoti gretimas teritorijas ar objektus, taip pat aplinką nuo galimo neigiamo veiklos poveikio.

Saugomų teritorijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad pagal apsaugos pobūdį ekologinės apsaugos zonos yra:

<...>;

4) vizualinės (regimosios) apsaugos – paveldo objektų vizualinės (regimosios) apsaugos zonos; tai plotai, kuriuose aplinkos keitimas gali pakenkti šių objektų aplinkai ar trukdyti juos apžvelgti.

Apibendrindami manome, kad:

- judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stotys nėra planuojama ūkinė veikla, įrašyta Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede ir planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąraše (2 priedas);

- judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stoties perkėlimas į kitą vietą žemės sklype gali būti siejamas su vizualine tarša vizualinės (regimosios) apsaugos zonoje, o pagal higienos normų HN 80:2011 6¹ punkto nuostatas „operatorius, prieš įrengdamas (statydamas) radiotechninį objektą, privalo Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-200 „Dėl Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka suderinti jo radiotechninės dalies projektą ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planą su visuomenės sveikatos centru apskrityje, kurioje projektuojamas radiotechninis objektas.“.

4. STR 1.04.04:2017 61 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) statytojo prašymą ir pateiktus dokumentus per 3 darbo dienas nuo jų gavimo kartu su pranešimu paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir 61.5 papunktyje nustatyta, kad visuomenei susipažinti su projektiniais pasiūlymais skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų nuo pranešimo savivaldybės interneto svetainėje paskelbimo dienos.

Apibendrindami manome, kad savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje visuomenei susipažinti su projektiniais pasiūlymais turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų nuo pranešimo savivaldybės interneto svetainėje paskelbimo dienos.

STR 1.04.04:2017 63 papunktyje nustatyti reikalavimai viešam susirinkimui:

„63.1. viešo susirinkimo vietą, suderinęs su savivaldybe (seniūnija), kurios teritorijoje numatoma projektuoti statinį, parenka statytojas. Viešas susirinkimas rengiamas pasibaigus su projektiniais pasiūlymais susipažinti skirtam terminui ir turi vykti visuomenei patogiu ne darbo metu;

63.2. iki viešo susirinkimo ar jo metu projektuotojas turi paskirti viešo susirinkimo pirmininką ir sekretorių (rekomenduotina, kad jais būtų projektuotojo įgalioti atstovai); 

63.3. viešo susirinkimo dalyviai registruojami. Viešame susirinkime dalyvauja statytojas;

63.4. projektuotojas viešam susirinkimui turi pristatyti statytoją, supažindinti susirinkimo dalyvius su projektiniais pasiūlymais, įvertinti iki susirinkimo pradžios gautus pasiūlymus ir atsakyti į viešo susirinkimo dalyvių klausimus;

63.5. viešo susirinkimo dalyvių pasisakymai protokoluojami. Protokole nurodoma:

63.5.1. viešo susirinkimo data ir adresas;

63.5.2. informacija apie numatomus projektuoti statinius ir jų projektinius pasiūlymus;

63.5.3. iki viešo susirinkimo gautų pasiūlymų įvertinimas;

63.5.4. susirinkimo dalyvių pasisakymai.“.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad teisės aktuose nėra pateikiamas išaiškinimas, kas yra „visuomenei patogus ne darbo metas“. Manome, kad susirinkimo organizatorius, pasirinkdamas susirinkimo metą, galėtų orientuotis į atitinkamos vietovės daugumos potencialiai suinteresuotų asmenų užimtumo ypatumus.

Tuo pačiu pažymime, kad STR 1.04.04:2017 nustatyta, kad suinteresuoti asmenys savo pasiūlymus, nuomonę viešajam svarstymui gali teikti ir iki viešojo susirinkimo, kuriame jie turėtų būti paviešinti ir aptarti.

5-6. STR1.04.04:2017 VIII skyriuje „Visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus“ nėra numatyta, kad gali būti rengiamas pakartotinis vienas ar keli pakartotini projektinių pasiūlymų svarstymai. Reglamento 68 punkte yra suteikta teisė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) priimtą sprendimą apskųsti administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

STR 1.04.04:2017 67 punkte nustatyta, kad „Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) per 5 darbo dienas po 66 punkte nurodytos kompiuterinės laikmenos gavimo ar protokolo su priedais paskelbimo IS „Infostatyba“ pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, savivaldybės interneto svetainėje ir informuoja statytoją“ ir 68 punkte nustatyta, kad „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) priimtas sprendimas gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.“.

Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnyje nustatyta:

„1. Kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai.

2. Gyventojų skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; jų įgaliojimai nustatyti Seimo kontrolierių įstatyme.

3. Savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“.

Apibendrindami manome, kad savivaldybės pareigūnų veiksmus dėl galimų teisės aktų reikalavimų pažeidimo galite apskųsti Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka.

Tuo pačiu pažymime, kad Inspekcijos statybos valstybinės priežiūros funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje.

Inspekcija, pagal jai šiuo įstatymu priskirtą kompetenciją, neturi teisinio pagrindo vertinti savivaldybės administracijos veiksmų ar pastabų pagrįstumo prašymo pritarti projektiniams pasiūlymams procedūrų metu.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.