Ar gali būti taikoma detaliojo plano techninės klaidos (faktinių duomenų neatitikimo) ištaisymo procedūra (2026-02-26)

KLAUSIMAI:

 „1) Ar gali būti taikoma detaliojo plano techninės klaidos (faktinių duomenų neatitikimo) ištaisymo procedūra, kai rengiant detalųjį planą (2010-2013 m. laikotarpiu), kurio tikslas – sklypo suformavimas prie esamų pastatų, ir skaičiuojant užstatymo intensyvumą, nebuvo įvertintas faktiškai egzistavęs pastogės plotas?

2) Ar tokiu atveju, kai užstatymo intensyvumo rodiklis kinta ne dėl statybos darbų, o dėl vėliau atliktų ir užfiksuotų kadastro duomenų, kai faktinė situacija nuo buvusios detaliojo plano rengimo metu nepakinta, gali būti reikalaujama atlikti detaliojo plano keitimo procedūras?

3) Kokius kitus situacijos sprendimo būdus galima taikyti tokioje situacijoje?“

ATSAKYMAS (2026-02-26 Nr. 2D-4446).

Prašyme nurodoma, kad: „Pastogės patalpų savininkai nori atlikti jiems priklausančių patalpų remontą ir tuo tikslu gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kai jie kreipiasi į savivaldybės administraciją, jiems nurodoma privalomai keisti detaliojo plano sprendinius, nes paaiškėja, jog įregistravus esamos pastogės patalpas, esamas užstatymo intensyvumo rodiklis nebesutampa su detaliajame plane nurodytu užstatymo intensyvumo rodikliu.“ Taip pat nurodoma bei manoma, kad „<...> užstatymo intensyvumo rodiklis nebesutampa su detaliajame plane nurodytu užstatymo intensyvumo rodikliu.“

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 28 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jų neprivaloma keisti pagal šio straipsnio 5 dalį, gali būti koreguojami taisant technines klaidas, keičiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, nustatant papildomus sprendinius ar kai yra priimtas teismo sprendimas, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinys (sprendiniai) neteisėtas (neteisėti), jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.

TPĮ 2 straipsnio 28 dalyje įtvirtinta, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas.

TPĮ 2 straipsnio 29¹ punkte įtvirtinta, kad teritorijų planavimo dokumento techninė klaida – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinio esmė ir jo atitiktis teritorijos planavimo sąlygoms, pateiktoms rengiant šį teritorijų planavimo dokumentą.

TPĮ 18 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, kurio vienas iš rodiklių yra leidžiamasis žemės sklypų užstatymo intensyvumas.

TPĮ 2 straipsnio 22 punkte nurodyta, kad teritorijos naudojimo reglamentas – vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma. Akcentuotina, kad detaliuosiuose planuose nustatomi veiklos plėtojimo ir apribojimų rodikliai, kuriais privaloma vadovautis. Detaliajame plane buvo nustatytas konkretus užstatymo intensyvumo rodiklis, taigi juo ir privalu vadovautis.

Pastebėtina, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojantys teisės aktai nėra įtvirtinę prievolės analizės atlikimui bei aplinkybių vertinimui, kokiu būdu ir kodėl buvo nustatytas vienoks ar kitoks reglamento rodiklis, todėl svarstymai dėl prašyme nurodytų aplinkybių: „1) Ar ta aplinkybė, kad detaliojo plano rengimo ir patvirtinimo metu (2010-2013 m. laikotarpiu) pastogė buvo neįregistruota, bet faktiškai egzistavo, vėliau ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre (jokie statybos darbai atlikti nebuvo), gali lemti pareigą atlikti detaliojo plano keitimo procedūras? 2) Ar tokiu atveju, kai užstatymo intensyvumo rodiklis kinta ne dėl statybos darbų, o dėl vėliau atliktų ir užfiksuotų kadastro duomenų, kai faktinė situacija nuo buvusios detaliojo plano regimo metu nepakinta, gali būti reikalaujama atlikti detaliojo plano keitimo procedūras? 3) Ar ta aplinkybė, jog detaliojo plano rengimo metu (2010-2013 m. laikotarpiu), skaičiuojant užstatymo intensyvumą, nebuvo įvertintas faktiškai egzistavęs pastogės plotas, kaip antžeminės pastato dalies bendrojo ploto dalis, gali būti laikoma technine – faktinių duomenų neatitikimo – klaida?“ nenagrinėtini bei siūlytina dėl šių klausimų pagal kompetenciją kreiptis į savivaldybę.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, manytina, kad prašyme nurodyta situacija, kai faktinis užstatymo intensyvumo rodiklis neatitinka detaliajame plane įtvirtinto konkretaus užstatymo intensyvumo rodiklio, nelaikytinas technine klaida.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.