Ar privaloma rengti detalųjį planą (2024-01-16)

APLINKYBĖS.

Ketinama priklausančiame žemės sklype atlikti statinių statybą ir rekonstrukciją. Tuo tikslu inicijuotas žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimas į kitos paskirties žemę, būdą – į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

Pakeitus žemės sklypo paskirtį ir būdą, siekiama šio žemės sklypo ribose pastatyti statinius, kurių statyba galima kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklype ir vykdyti atitinkamą teisės aktų nustatyta tvarka leistiną ūkinę veiklą.

Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo keitimas į nurodytą paskirtį ir būdą atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius. Teritorija, į kurią patenka žemės sklypas, neturi galiojančio detaliojo plano.

Nustatyta tvarka pateikus prašymą pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kilo klausimas, ar privaloma parengti teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą.

LR Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. numatytas vienas iš atvejų, kada rengiamas detalusis planas:

„17 straipsnis. Detalieji planai, jų objektai ir uždaviniai

1. Detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai:

1) numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti;“

Vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 4 d.:

„Inžinerinė infrastruktūra– įvairių veiklos sričių, aprūpinančių ūkį ir gyventojus, objektai: inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai“.

Numatomai statinių statybai/ rekonstrukcijai bei ūkinei veiklai žemės sklype vykdyti būtina ir pakankama inžinerinė infrastruktūra yra elektros tinklai ir susiekimo komunikacijos. Ši inžinerinė infrastruktūra jau faktiškai yra įrengta, t.y. iki žemės sklypo yra nutiesti elektros tinklai, faktiškai yra tiekiama elektros energija, taip pat iki sklypo yra įrengtas privažiavimo kelias. Numatomai vykdyti veiklai reikiama inžinerinė infrastruktūra žemės sklype faktiškai yra, kadangi sklype ir anksčiau buvo vykdoma panaši ūkinė veikla. Mūsų vertinimu, numatomam žemės sklypo vystymui ir jo sprendiniams pakanka esamos inžinerinės infrastruktūros.

KLAUSIMAI:

1) tuo atveju, kai žemės sklype numatoma pastatyti/rekonstruoti statinius, kurių statyba galima kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklype ir šiame sklype numatoma vykdyti atitinkamą teisės aktų nustatyta tvarka leistiną ūkinę veiklą bei tokiam vystymui ir veiklos vykdymui pakanka esamos inžinerinės infrastruktūros, t. y. elektros tinklų ir privažiavimo kelio, ar, vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., iš statytojo gali būti reikalaujama parengti žemės sklypo detalųjį planą bei vadovaujantis šiuo reikalavimu, atsisakoma pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą?

2) tuo atveju, kai žemės sklype numatoma pastatyti/rekonstruoti statinius, kurių statyba galima kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklype ir šiame sklype numatoma vykdyti atitinkamą teisės aktų nustatyta tvarka leistiną ūkinę veiklą bei tokiam vystymui ir veiklos vykdymui pakanka esamos inžinerinės infrastruktūros, o ateityje optimizuojant gamybą, statytojas numato pasijungti prie dujotiekio ir ryšium su tuo gavo ESO prisijungimo sąlygas, numatančias prisijungimą prie dujotiekio ant statytojo žemės sklypo ribos per valstybinėje žemėje esančio kelio apsaugos zoną, ar, vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., iš statytojo gali būti reikalaujama parengti žemės sklypo detalųjį planą bei vadovaujantis šiuo reikalavimu, atsisakoma pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą ?

ATSAKYMAS (2024-01-16 Nr. 2D-752).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Kaip teigiama paklausime, teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, kuriame ketinama vykdyti statybą, nėra parengto galiojančio detaliojo plano, žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas yra savivaldybės lygmens bendrasis planas. 

TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

Kaip nurodyta TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą.

TPĮ  17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai:

1) numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti;

2) numatoma keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą;

3) juos privaloma rengti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktuose įtvirtinta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planųir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškosios Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl paklausime nurodytais atvejais keliamo klausimo, ar „<...> iš statytojo gali būti reikalaujama parengti žemės sklypo detalųjį planą bei vadovaujantis šiuo reikalavimu, atsisakoma pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą?“ manytina, kad savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įvertinęs pirmiau minėtuose TPĮ straipsniuose nustatytą reguliavimą, turi priimti sprendimą, ar gali būti vykdoma naujų statinių statyba / statinių rekonstravimas konkrečiame žemės sklype, neparengus detaliojo plano, nes, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, sprendimus, kaip įgyvendinti savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinius, priima savivaldybės administracija.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.