Statybos darbai įrengiant saulės elektrinę (2024-03-25)

KLAUSIMAI:

„1) Ar Bendrovės darbai klientui pristatant bei sumontuojant saulės elektrinės įrangą (t. y. įrengiant funkcionuojančią saulės elektrinę) laikytini „statybos darbais“, kaip juos apibrėžia Statybos įstatymo 2 str. 90 dalis?

2) Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą skiriasi priklausomai nuo saulės elektrinės parametrų, prašome įvardinti šiuos kriterijus bei jų įtaką atsakymui, o konkrečiai, prašome nurodyti, ar (ir kaip) atliekamų saulės elektrinės įrengimo darbų kvalifikavimą statybos darbais lemia:

a. Saulės elektrinės įrengimo vieta (ant stogo, sklype);

b. Saulės elektrinės galingumas;

3) Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą skiriasi priklausomai nuo atliekamų darbų apimties/turinio (ar kitų aplinkybių), prašome nurodyti tokius darbus bei įvardinti jų įtaką teikiamam atsakymui“.

ATSAKYMAS (2024-03-25 Nr. 2D-1042).

Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“[1] 6.16 papunktyje apibrėžta, jog statinio dalis – statinio patalpa ar patalpos, statinio konstrukcija ar jos dalis, inžinerinė sistema ar jos dalis.

Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai apibrėžta, kad:

- statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (84 dalis);

- statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant)naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį(žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (90 dalis);

- inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (16 dalis);

- statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga (52 dalis);

- įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti (19 dalis).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu manome, kad ant pastato įrengta ar į pastatą integruota saulės šviesos energijos elektrinė (toliau – saulės elektrinė) laikytina įranga, o jei saulės elektrinės pagaminta elektros energija būtų naudojama pastato reikmėms – pastato inžinerine sistema. Kai žemės sklype saulės elektrinė statoma atskirai, tai ji pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“[2] (toliau – STR 1.01.03:2017) 12 punktą priskiriama kitos paskirties inžineriniams statiniams.

Statybos darbų sritys išvardytos statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“^[3] (toliau – STR 1.06.01:2016) 1 priede^[4]. Taigi, bendruoju atveju, statybos darbais laikytini tik tokie darbai, kurie atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinį (kaip jis apibrėžtas Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje). Pagal šio priedo 1.2.2 papunktį, elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas, statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas ir kiti panašūs darbai priskiriami elektrotechnikos statybos darbams.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manytina, kad ant pastato stogo saulės elektrinės (skirtos pastato reikmėms), nepriklausomai nuo jos galingumo, įrengimas, pertvarkant ar įrengiant naują pastato elektros inžinerinę sistemą, priskiriamas statybos darbams. Taip pat manytina, kad STR 1.06.01:2016 1 priede atliekami darbai, kurie skirti žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių, pastatyti atskirai stovinčią saulės elektrinę, nepriklausomai nuo jos galingumo, priskirtini statybos darbams.

„4 ) Ar Statybos įstatymo 41 str. aptariama rangovo garantija aktuali ir saulės elektrinių įrengimo atvejais. Jeigu atsakymas priklauso nuo saulės elektrinės parametrų (ar kitų kriterijų), prašome juos nurodyti“.

Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), kuris neprieštarautų šiam įstatymui ir jo įgyvendinamiesiems teisės aktams. Ūkio ar mišrų statybos organizavimo būdą turi teisę pasirinkti fiziniai asmenys, atliekantys statinių paprastąjį remontą, fiziniai asmenys, statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys vieną vieno buto iki 300 m² statinio projekte nurodyto statinio bendrojo ploto gyvenamąjį namą ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje apibrėžta, kad statinio statybos rangovas (toliau – rangovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija arba jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba ir vykdantys statybą rangos sutarties pagrindu. Statybos rangos sutartis nesudaroma, kai statytojas (užsakovas) kartu yra ir statybos rangovas.

Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. <...> Šis reikalavimas netaikomas griaunant statinius ir statant nesudėtinguosius statinius. Dokumentas, užtikrinantis garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį, taip pat turi būti privalomai pateikiamas, kai norima gauti statybos užbaigimo aktą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą“.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, manytina, kai ant pastato stogo įrengiamų saulės elektrinių ir žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių, atskirai stovinčių saulės elektrinių statybos darbai atliekami rangos būdu, tai jiems taikomas Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis, nepriklausomai nuo saulės elektrinės galingumo ir jos vietos. Šios dalies reikalavimas netaikomas griaunant statinius ir statant nesudėtinguosius statinius, tarp jų ir nesudėtinguosius kitos paskirties inžinerinius statinius, pavyzdžiui, nesudėtingąsias saulės šviesos energijos elektrines.

Tuo pačiu paaiškiname, kad statinių kategorija (nesudėtingasis, neypatingasis, ypatingasis statinys) nustatoma vadovaujantis STR 1.01.03:2017 nuostatomis. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“[5] (toliau – STR 1.01.08:2002) 8 punkte detalizuojama, kad naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Taigi saulės elektrinės įrengimas ant esamo pastato stogo negali būti priskiriamas naujo statinio statybos rūšiai. Kai saulės elektrinė yra inžinerinė sistema – pastato dalis, tai statinio kategorija ir statybos rūšis nustatoma pastatui ir atskirai tokiai saulės elektrinei statinio kategorija nenustatoma. Saulės elektrinė kaip atskiras statinys laikoma tada, kai ji statoma žemės paviršiaus plote neužimtame kitais statiniais, tuomet pagal saulės elektrinės (kitos paskirties inžinerinio statinio) parametrus nustatoma saulės elektrinės statybos rūšis ir kategorija. Saulės elektrinė būtų priskiriama nesudėtingiesiems statiniams (I grupės), tik, jei jos galingumas ≤ 100 kW.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.