Modulinių statinių statyba (2023-09-28)

KLAUSIMAS

Kokios yra modulinių statinių statymo taisyklės?

ATSAKYMAS (2023-09-28, Nr. (9.12) 2D-16637)

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo, todėl atsakyme pateikiamos tik su paklausimu susijusios teisės aktų nuostatos ir nuomonė dėl jų taikymo.

          Paklausime nurodoma, kad „ketiname Vilniaus mieste metams ar pan. pastatyti modulinę pirtelę (pervežama, be pamatų)“ ir klausiama „kokios yra modulinių statinių statymo taisyklės“.

          Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje apibrėžta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

          Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnyje nustatyta, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

          Taigi, jeigu objektas (paklausime minima modulinė pirtelė) atitinka CK 1.98 straipsnyje nurodytus kilnojamojo daikto požymius, jis nelaikytinas statiniu.

          Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai taikomi statinio, kaip jis apibrėžtas Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje, statybos atveju.

          Statybą reglamentuojantys teisės aktai reikalavimų (taisyklių) kilnojamiesiems daiktams pastatyti (laikyti) nenustato. Tačiau  turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, jei jos nustatytos teisės aktuose ir saugomų teritorijų ar kultūros paveldo apsaugos reikalavimų, jei statoma šiose teritorijose. Taip pat tuo atveju, jei modulinio namelio (kilnojamojo daikto) pastatymui reikia įrengti statiniams priskirtinus inžinerinius statinius (pvz., aikšteles, inžinerinius tinklus), tai jie turi būti statomi laikantis tokiems statiniams nustatytų teisės aktų reikalavimų (pvz., dėl statybą leidžiančio dokumento privalomumo, atstumų iki sklypo ribų ir kt.).

          Bendruoju atveju, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tarp kurių – naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.