Ar turgavietė priskirtina prekybos paskirties statiniui? (2023-11-22)

KLAUSIMAS

Ar 69050 kv. m. ploto ir žvyro skaldos pagrindo laikina automobilių turgavietė priskirtina prekybos paskirties pastatui? Ar atliekant šio statinio teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre galima nustatyti statinio pogrupį „prekybos paskirties“?

Jei vertinate, kad laikina automobilių turgavietė nepriskirtina prekybos paskirties pastatui, prašome nurodyti, kokiai paskirčiai ir kokiam statinių pogrupiui yra priskirtina minėta 69050 kv. m. ploto ir žvyro skaldos pagrindo laikina automobilių turgavietė

ATSAKYMAS,(2023-11-22, Nr. (9.12 Mr) - 2D-20158)

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

          Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu (toliau – Įstatymas), teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, yra advokatų teikiamos teisinės paslaugos^[2]. Klientas dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį^[3]. Į valstybės instituciją advokatas turi teisę kreiptis Įstatymo nustatyta tvarka ne konsultacijos dėl teisės aktų taikymo, o dėl teisinėms paslaugoms teikti reikalingos informacijos bei duomenų, dokumentų ir jų nuorašų, esančių valstybės ir savivaldybių institucijose, registruose, valstybės informacinėse sistemose gavimo^[4].

Paklausime keliami klausimai:

„ar 69050 kv. m. ploto ir žvyro skaldos pagrindo laikina automobilių turgavietė priskirtina prekybos paskirties pastatui?

• ar atliekant šio statinio teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre galima nustatyti statinio pogrupį „prekybos paskirties“?

• Jei vertinate, kad laikina automobilių turgavietė nepriskirtina prekybos paskirties pastatui, prašome nurodyti, kokiai paskirčiai ir kokiam statinių pogrupiui yra priskirtina minėta 69050 kv. m. ploto ir žvyro skaldos pagrindo laikina automobilių turgavietė.“

Pateikiame su paklausimu susijusį galiojantį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 16, 37, 41, 59 ir 84 dalyje apibrėžta: inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai; pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos; patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė;statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose;  statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“^[5] (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 5 punkto nuostatas, statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius, o inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes (pateikta nuoroda į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus^[6]):

„5.2.1. susisiekimo komunikacijos;

5.2.2. inžineriniai tinklai;

5.2.3. hidrotechnikos statiniai;

5.2.4. kiti inžineriniai statiniai.“

Pagal Reglamento 12 punktą, kiti inžineriniai statiniai – kitos paskirties inžineriniai statiniai(pateikta nuoroda į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus) − fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, automatizuotų sandėliavimo sistemų statiniai, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai).

Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 5 priede pateikiamas toks pat paskirties „kitos paskirties inžineriniai statiniai“ paaiškinimas kaip ir Reglamento 12 punkte.

Atkreiptinas dėmesys, kad veiklą statybos srityje reguliuojantys teisės aktai nereglamentuoja turgavietės sąvokos ir jos apibrėžties, nenustato turgavietės įrengimo reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių^[7] 3.1 papunktį „Turgavietė – žemės sklypas (sklypo dalis), atitinkantis abu šiuos požymius:

3.1.1. laikantis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme ir šių įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra pritaikytas prekybai nuo laikinųjų prekybos įrenginių (prekystalių, vežimėlių), iš automobilių, stoginėse, paviljonuose ir kituose jame pastatytuose statiniuose (taip pat ir laikinuosiuose);

3.1.2. jame pažymėtose ir sunumeruotose pagal turgavietės administratoriaus nustatytą schemą prekybos vietose nuolat arba tam tikromis savaitės dienomis fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, sumokėję turgavietės administratoriaus nustatytą mokestį, parduoda žemės ūkio ir maisto produktus, gyvus gyvūnus, miško gėrybes, augalus, kitas ne maisto, taip pat ir naudotas prekes.“

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad objektas (pvz., aikštelė), atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodytus statinio požymius, kai jo didžiausią dalį nesudaro patalpos, laikytinas ne pastatu, bet inžineriniu statiniu. Taigi toks objektas ir Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre negali būti registruojamas kaip pastatas (pvz., prekybos paskirties pastatas).

Inspekcijos nuomone, inžinerinis statinys – aikštelė – priskiriama kitos paskirties inžineriniams statiniams. Turgavietė – tai statinio (pvz., aikštelės) pavadinimas, o ne statinio paskirtis. Kadangi, vadovaujantis Statybos įstatymu, statinio paskirtis siejama su jo naudojimo tikslu ir vykdoma veikla, tai, priklausomai nuo to, kokiai veiklai aikštelė skirta, ji gali būti statoma ir /ar naudojama atitinkamos paskirties ir naudojimo būdo žemės sklype. Pavyzdžiui, jeigu aikštelė skirta automobilių turgaus veiklai, ji gali būti registruojama tik kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.