DĖL INŽINERINIO STATINIO – AIKŠTELĖS PRISKYRIMO YPATINGIESIEMS STATINIAMS (2023-10-17)

KLAUSIMAS

Prašome nurodyti, kaip nuo šio rašto pateikimo dienos statytojai, projektuotojai ir kiti subjektai turi elgtis, norėdami statyti aikšteles, kuriose bus montuojami kilnojamieji daiktai, atitinkantys Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 131 straipsnyje nurodytus požymius, kai šiuo metu galiojančiame specialiajame reguliavime - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, nėra nurodyta, kad tokio pobūdžio statiniai yra priskiriami prie ypatingų statinių sąrašo.

3. Nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu – kokia konkrečia galiojančia STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ norma, subjektai turi vadovautis, norėdami suprojektuoti, pastatyti aikšteles, kuriose bus montuojami kilnojamieji daiktai, atitinkantys Lietuvos Respublikos gamtinių 3 dujų įstatymo 131 straipsnyje nurodytus požymius, ar priduoti jau pastatytas tokio pobūdžio aikšteles.“

ATSAKYMAS (2023-10-17, Nr. (9.12) 2D-17884)

Informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija veiklą vykdo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktį konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais.

Paklausime keliami klausimai dėl aikštelės klasifikavimo (statinio kategorijos nustatymo), kai joje montuojami mažo ar vidutinio slėgio suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo gamykliniai įrenginiai, ir Aplinkos ministerijos teiraujamasi, kada numatoma keisti su tuo susijusį reglamentavimą.

Pažymėdami, jog valstybės politiką statybos srityje formuoja ir statybos techninius reglamentus tvirtina Aplinkos ministerija, dėl 1 klausimo^[2] nepasisakome. Pagal Priežiūros įstatymu Inspekcijai priskirtą kompetenciją ir vadovaudamiesi Konsultavimo taisyklėmis pateikiame su paklausimu susijusį galiojantį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktos tokios sąvokų apibrėžtys: statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (84 dalis); įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti (19 dalis); inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (17 dalis); ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (20 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“^[3] (toliau – Reglamentas) 2 punktu, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius statinius.

Pagal Reglamento 13 punktą, ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje − statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal šio Reglamento 1 lentelėje nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys.

Taigi, tiek pagal Statybos įstatymą, tiek ir pagal Reglamentą ypatingasis statinys – tai:

- statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius);

- statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių;

- sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal šio Reglamento 1 lentelėje nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus);

- visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių;

- aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas;

- kultūros paveldo statinys.

Taigi, kaip matome, ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami ne tik Reglamento 1 lentelėje nurodyti statiniai.

Statybos įstatyme pateikta statinio apibrėžtis suponuoja, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

- objektas yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės;

- turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje;

- sukurtas atliekant statybos darbus.

Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad suskystintų gamtinių dujų įrenginiai – tai terminalas gamtinėms dujoms skystinti arba suskystintoms dujoms priimti, laikyti ir vėl jas paversti į dujinę būseną. O 13¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktais.

Reglamento 9.2 papunktyje nustatyta, kad inžineriniai tinklai – dujų tinklai – magistraliniai dujotiekiai, didesnio kaip 5 bar, bet ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo darbinio slėgio skirstomieji dujotiekiai ir (ar) vartotojo įvadai, suskystintų gamtinių dujų įrenginiai, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų naftos dujų sistema, kurią sudaro skirstomieji dujotiekiai, ir kiti inžineriniai statiniai.

Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 1 lentelės 11 punktu, dujų, naftos inžineriniai tinklai –magistraliniai dujotiekiai ir jų technologiniai priklausiniai (išskyrus kompresorių, dujų skirstymo, dujų apskaitos ir (ar) slėgio reguliavimo stočių teritorijoje esančius ryšių įrangos ir apsaugos postų pastatus, lauko tualetus, kabelių kanalus, stočių ir kontrolinio įtaiso paleidimo/priėmimo kamerų, uždarymo įtaisų teritorijoje esančius vidaus (vietinės reikšmės) kelius, aikšteles, tvoras ir privažiavimo prie šių teritorijų kelius), skirstomieji dujotiekiai, kurių slėgio (bar) ir skersmens (mm) sandauga lygi arba didesnė kaip 3500, magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai) ir jų technologiniai priklausiniai – priskiriami ypatingiesiems statiniams.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, dėl paklausimo 2 ir 3 klausimų^[4] manome, kad:

- jei konkretus objektas yra mažo ar vidutinio slėgio dujotiekis, tai jis nėra statinys ir jam Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos netaikomos;

- jei dujų įrenginys yra dujų inžinerinio tinklo dalis (jei šis tinklas atitinka statinio sąvoką), tai tokiam tinklui taikomi statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai; dujų inžineriniai tinklai priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai tuomet, kai jie atitinka Reglamento 1 lentelės 11 punkte nurodytus parametrus arba juose yra potencialiai pavojingų įrenginių (potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas pateiktas Registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, nurodant jų parametrus, sąraše-klasifikatoriuje^[5], kurį tvirtina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius);

- jei dujų įrenginys yra potencialiai pavojingas įrenginys, kuris nėra dujų inžinerinio tinklo dalis, ir jo sumontavimui nereikalingas joks kitas statinys, tai tokiam įrenginiui (ne statiniui) statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos netaikomos;

- jei dujų įrenginys (ne dujų inžinerinio tinklo dalis) yra potencialiai pavojingas įrenginys ir šio įrenginio sumontavimui reikalinga statyti inžinerinį statinį (pvz., aikštelę), kuriame (ant kurio) montuojamas potencialiai pavojingas įrenginys, tai toks inžinerinis statinys (pvz., aikštelė), vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi ir Reglamento 13 punktu, laikytinas ypatinguoju statiniu.

Pažymėtina, jog pagal Reglamento 14 punktą, statinio kategoriją pagal Reglamente pateiktus požymius nustato ir projektuojamam statiniui priskiria statinio projekto vadovas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.