KLAUSIMAS

Padarėme atraminę sienelę, kuri yra 0.68 m, ši atraminė sienelė yra tikrai ne aukštesnė nei pastatyta esama tvora. Tačiau atitraukta apie 10cm tik nuo kaimyno tvoros, žinome esame neteisūs, bet pasidarę geodezinius tyrimus pamatėme kad esama kaimyno tvora yra ant mūsų sklypo ribos apie 15cm, ir jokių dokumentų ir susitarimų nėra su praeitais savininkais, kad kažkas leido. Pirkimo dokumentuose taip pat nėra tokių išrašų. Kadangi kaimynai prieštarauja dėl mūsų atraminės sienelės tai mes norime prieštarauti dėl tvoros pastatytos ant mūsų sklypo. Kokie teisiniai dokumentai tai reglamentuoja? Ir kas šiuo atveju teisus?

 

ATSAKYMAS (2023-09-25, Nr. (9.12) 2D-16378)

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų (įskaitant pagal pateiktas nuotraukas) nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo, todėl pateikiame tik su paklausimu susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

Paklausime nurodote, kad „<...> padarėme atraminę sienelę, kuri yra 0.68 m, ši atraminė sienelė yra tikrai ne aukštesnė nei pastatyta esama tvora. Tačiau atitraukta apie 10cm tik nuo kaimyno tvoros, žinome esame neteisūs, bet pasidarę geodezinius tyrimus pamatėme kad esama kaimyno tvora yra ant mūsų sklypo ribos apie 15cm, ir jokių dokumentų ir susitarimų nėra su praietais savininkais, kad kažkas leido. Pirkimo dokumentuose taip pat nėra tokių išrašų. Kadangi kaimynai prieštarauja dėl mūsų atraminės sienelės tai mes norime prieštarauti dėl tvoros pastatytos ant mūsų sklypo. Kokie teisiniai dokumentai tai reglamentuoja? Ir kas šiuo atveju teisus?

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, viena privalomų sąlygų statytojo teisei įgyvendinti – „<...> kai:

1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);“.

Atvejai, kada privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) dėl statinių atstumo iki sklypo ribų, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“[2] 7 priede:

„2.  Statant atraminę sienelę:

2.1.  ant sklypo ribos;

2.2.  savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Šio punkto reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šalia yra laisva valstybinė žemė (teritorija).

Statant užtvarą ant atraminės sienelės, užtvarai taikomi šio priedo 1 punkte, o atraminei sienutei – šio priedo 2 punkte nustatyti reikalavimai.

3.  Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.“

Apibendrindami tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgdami į paklausimo informaciją, teikiame nuomonę, kad:

- atraminė sienelė be gretimo sklypo savininko rašytinio sutikimo gali būti statoma ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos ir laikantis reikalavimo, kad sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų mažesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos;

- statyti tvorą ar atraminę sienelę ant sklypo ribos galima tik besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytiniu susitarimu;

          - statytojo teisė gali būti įgyvendinama jo teisėtai valdomame žemės sklype, t. y. statinys (tvora) negali būti statomas kito asmens nuosavybės teise valdomame žemės sklype; pažeidus šį reikalavimą, statinio (tvoros) statyba laikytina neteisėta; asmuo, kurio teisėti interesai (pvz., be sutikimo naudojamasi jo turtu – žemės sklypo dalimi, kurioje pastatyta tvora) pažeidžiami, juos ginti gali teisme.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

 

 

 

Atnaujinimo data: 2023-12-20