Elingo statyba vandens telkinio apsaugos zonoje ir (ar) pakrantės apsaugos juostoje (2024-01-05)

KLAUSIMAS.

Man nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuris ribojasi su ežero pakrante.

Pateikus supaprastintą valčių elingo statybos projektą, Nacionalinė žemės tarnyba išdavė sutikimą statyti ir naudoti nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje.

Pradėjus tvarkyti ežero pakrantę, Aplinkos apsaugos departamentas gavo pranešimą dėl galimų pažeidimų ir pradėjo patikrinimą, kurio metu sužinojau, kad X teisme buvo priimtas sprendimas analogiškoje situacijoje, kuriame konstatuota, kad elingo statybai taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 98 str. nuostatos, o 99 str. 8 punktas ir 100 str. 4 punktas netaikytini.

Ar galima Elingo statyba šiuo konkrečiu atveju pagal pateiktus dokumentų priedus, o jeigu ne prašau paaiškinti dėl kokių priežasčių nurodant teisės aktus.

ATSAKYMAS 2024-01-05 Nr. 2D-205.

Pažymime, jog Inspekcijai žinomame teismo sprendime teismas nurodė: „Iš pateikto į bylą Projekto matyti, kad statinį sudaro dvi dalys - lieptas ir elingas.<...>.“, todėl vandenyje, o ne vandens telkinio apsaugos zonoje ir (ar) pakrantės apsaugos juostoje pastatytam elingui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 punktas ir 100 straipsnio 4 punktas netaikytini.

Atsakant į paklausimą aktualios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 23, 37 ir 84 dalyse pateiktos sąvokų apibrėžtys:

          - laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą; 

          - pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos; patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė; 

          - statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

          Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“[1] (toliau – Reglamentas) 4.1 papunktį, elingas – konstrukciškai su krantu sujungtas vieno aukšto statinys be pastogės patalpų (mansardos, mezonino) vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje, skirtas laivams, jachtoms, valtims iškelti iš vandens, laikyti ir remontuoti. Elinge gali būti projektuojamos ir įrengiamos tik laivų, jachtų, valčių laikymo, remonto, persirengimo, tualeto ir dušo patalpos.

          Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 ir 100 straipsniuose nustatytos išimtys dėl draudimo statyti statinius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, t. y. šiuose straipsniuose nustatytas draudimas netaikomas, kai statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje teritorijoje.

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktas sąvokas, manytina, kad elingo sąvokos apibrėžties nuostata „konstrukciškai su krantu sujungtas <...> statinys“ reiškia, kad su krantu turi būti sujungtos paties statinio (elingo) konstrukcijos, bet ne vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje esantys kiti statiniai, įrenginiai ar objektai turi jungti jį su krantu. Taigi, jei kiekvieno statinio (teismo sprendime minimų liepto ir elingo) laikančiosios konstrukcijos užtikrina tik kiekvieno iš jų mechaninį atsparumą ir pastovumą (t. y. nė vieno iš šių statinių laikančiosios konstrukcijos nedaro įtakos kito statinio mechaniniam atsparumui ir pastovumui), laikytina, kad jie yra atskiri statiniai, ir tokiu atveju Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 punkto ir 100 straipsnio 4 punkto nuostatos dėl elingų statybos netaikytinos.

Įvertinus tai, kad, pagal Reglamentą elingu laikomas statinys, konstrukciškai sujungtas su krantu, manome, kad elingų (kaip jis apibrėžtas Reglamento 4.1 papunktyje) statybai turi būti taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 punkto ir 100 straipsnio 4 punkto nuostatos, kurios nustato, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose gali būti statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje teritorijoje.

Taigi paklausime minimu atveju elingo (kaip jis apibrėžtas Reglamento 4.1 papunktyje) statyba būtų galima, jei elingai numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje teritorijoje. Sužinoti, ar tokie sprendiniai yra konkrečioje teritorijoje galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, galima vietos savivaldybėje, nes, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Įgyvendindamos šią funkciją, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.).

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.