Ar žemės sklypo savininkas turi teisę reikšti prieštaravimus dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos (2023.09.06)

KLAUSIMAS

      Šiuo raštu prašome, pagal kompetenciją pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – LR AIEĮ) 49 straipsnio 15 dalies taikymo žemiau nurodytame kontekste.

     LR AIEĮ 49 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, taip pat privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuoti žemės sklypų, išskyrus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, ir šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų, jeigu tokių yra, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkus apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant žemės sklypų unikalius numerius, jos plotą, galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų rekreacijai planavimo, taip pat teisę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo ir (arba) sudaryti šioje dalyje nurodytą susitarimą. Raštu taip pat informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą, nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, dėl papildomos informacijos suteikimo. Prieštaravimą dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos gali pateikti šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties pastatų, jeigu tokių yra, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkai, taip pat asmenys, kurie pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su šio straipsnio 9 dalyje nurodytų naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu <...> .

      Taigi, įstatyme nustatyta, jog žemės sklypo savininkas turi teisę pateikti vėjo elektrinių vystytojui prieštaravimą LR AIEĮ 49 str. 15 d. pagrindu, jeigu jis įstatymo nustatytoje teritorijoje, be kita ko, pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su LR AIEĮ 49 str. 9 d. nurodytų naujų pastatų statyba.

       LR AIEĮ nedetalizuoja, kas yra laikoma procedūromis, susijusiomis su LR AIEĮ 49 str. 9 d. nurodytų naujų pastatų statyba, todėl darytina išvada, jog tokiomis procedūromis turėtų būti laikomi veiksmai, kuriuos pagal teisės aktų reikalavimus privalo atlikti asmuo, siekdamas statyti nurodytos paskirties pastatus.

      Pažymėtina, jog tam tikrais atvejais pastatų statybai yra privaloma rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, taigi kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo procedūra yra būtina tam tikrų pastatų (kaimo turizmo pastatams, poilsio paskirties pastatams, ūkininko sodybai statyti) (Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių 6.3 ir 9 punktai).

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome nurodyti, ar teisingai suprantame, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimas yra laikytinas procedūra, susijusia su pastatų statyba LR AIEĮ 49 str. 15 d. kontekste, todėl tokiu atveju žemės sklypo savininkas turi teisę reikšti prieštaravimus dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos.

ATSAKYMAS (2023.09.06, Nr. 2D-15291)

      Atsakydami į Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją persiųstą paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

     Informuojame, kad Inspekcija veiklą vykdo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktį konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Atsakymą rengiame vadovaudamiesi Konsultavimo taisyklėmis, kurios nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų teikimo, todėl teikiame nuomonę tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.

      Cituojate Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 15 dalį ir klausiate, „ar teisingai suprantame, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimas yra laikytinas procedūra, susijusia su pastatų statyba LR AIEĮ 49 str. 15 d. kontekste, todėl tokiu atveju žemės sklypo savininkas turi teisę reikšti prieštaravimus dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos“.

      Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 ir 15 dalyje atitinkami nurodyta:

     - Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių, mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų), nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis, negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje numatytus atvejus.

    - Prieštaravimą dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos gali pateikti šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties pastatų, jeigu tokių yra, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkai, taip pat asmenys, kurie pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su šio straipsnio 9 dalyje nurodytų naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu. Prieštaravimą pateikę pastatų, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkai, taip pat asmenys, kurie pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su šio straipsnio 9 dalyje nurodytų naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu, gali sudaryti su asmeniu, planuojančiu statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinę, susitarimą dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo arba, kai pradėtos vykdyti procedūros, susijusios su šio straipsnio 9 dalyje nurodytų naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu, dėl faktiškai patirtų išlaidų, susijusių su pradėtomis vykdyti procedūromis, atlyginimo tuo atveju, kai nėra galimybės užtikrinti atitikties sveikatos saugos reikalavimams. Nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

      Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26, 27 dalyse apibrėžta: teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą; teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai.

      Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1 punktą kaimo plėtros žemėtvarkos projektai priskiriami specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams, t. y., vienai iš teritorijų planavimo dokumentų rūšių.

      Žemės įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, nurodyti šio įstatymo 39 straipsnyje, rengiami tame straipsnyje nustatyta tvarka, siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės ūkiu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir alternatyviosios veiklos subjektų žemės valdas.

       Žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektai pagal rengimo tikslus skirstomi į:

„1) kaimo plėtros žemėtvarkos projektus miškui įveisti ne miško žemėje;

2) kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ūkio žemės valdai pertvarkyti;

3) kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti;

4) žemės ūkio ir kaimo plėtros projektus“.

      Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kad ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.

      Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių^[2] 16 ir 17 punktuose nurodyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pradedamas rengti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba, šiuo metu prie Aplinkos ministerijos) vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Planavimo organizatorius (išskyrus atvejį, kai planavimo organizatorius yra Nacionalinė žemės tarnyba), nustatęs planavimo tikslus ir numatęs planuojamą teritoriją, pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal planuojamos teritorijos buvimo vietą prašymą priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

      Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalyje apibrėžta, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.

     Lietuvių kalbos žodyne (www.lkz.lt ) nurodyta, kad žodis procedūra (sf. (2) TrpŽ), gali būti suprantamas, kaip nustatyta nuoseklių veiksmų eilė tvarkant kokį sudėtingą reikalą: Teismo procedūrà. Sutarties pasirašymo procedūrà.

      Sistemiškai vertinant aukščiau pateiktas teisės aktų nuostatas, pritariame Energetikos ministerijos nuomonei, kad nustatyta tvarka pradėtas rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, kuriuo planuojama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytų paskirčių pastatų statyba, galėtų būti pagrindas asmeniui reikšti prieštaravimus didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statyboms.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.