Ūkinio pastato statyba ūkininko sodyboje (2024-01-15)
KLAUSIMAI:
Man nuosavybės teise priklausančiame 1,25 ha dydžio žemės sklype esu įregistravęs ūkininko ūkį. Šiame žemės sklype man nuosavybės teise priklauso gyvenamas namas ir pirtis, kitų pastatų nėra.
Žemės sklypas patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną, jam taikoma 10 metrų pločio pakrančių apsaugos juosta. Šiame žemės sklype noriu pasistatyti kokių 50 kv. m. dydžio ūkinį pastatą, kuris būtų didesniu nei 50 metrų atstumu už pakrančių apsaugos juostos išorinės ribos.
1. Ar galiu statyti tokį aukščiau nurodytą ūkinį pastatą?
2. Ar tokiam ūkiniam pastatui statyti yra reikalingas projektas ir koks nors leidimas
ATSAKYMAS (2024-01-15 Nr. 2D-698).
Dėl 1 klausimo.
Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 2 ir 4 dalyje apibrėžta: ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre; ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.
Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklosnetaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 ha jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad leidimas statyti ūkininko sodybą išduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu.
Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1796 2 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje reglamentuotas Ūkininko ūkio įstatymo minėto 11 straipsnio įsigaliojimas ir taikymas, nurodant, kad: šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.; ūkininko sodybos pastatų, kurių statybai kaimo plėtros žemėtvarkos projektai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti (ar yra patvirtinti) arba dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos prašymai statybą leidžiančiam dokumentui gauti yra pateikti (ar šie dokumentai yra išduoti), arba kurie pradėti statyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, statybai taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas.
Pažymėtina, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“[1] 7 punkto nuostatas: pagalbinio ūkio paskirties pastatai– sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (7.17 p.); kitos (fermų) paskirties pastatai – pastatai galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės ir kita) (7.18 p.); kitos (ūkio) paskirties pastatai – žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (svirnai, angarai, garažai ir kita) (7.19 p.); kitos (šiltnamių) paskirties pastatai – augalams auginti skirti pastatai (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kita) (7.20 p.); kiti (sodų) paskirties pastatai – sodininkų bendrijose esantys pastatai (sodo namai ir kita) (7.21 p.); kitos paskirties pastatai – kitos paskirties pastatai, nurodant tikslinę paskirtį (lošimų namų pastatai ir kita), kurių negalima priskirti prie kitų Reglamente išvardintų pastatų grupių (pogrupių) (7.22 p.).
Taigi, jeigu paklausime minimą „ūkinį pastatą“ ketinama statyti kaip pagalbinio ūkio paskirties pastatą ūkininko sodyboje, suformuotoje pagal iki 2023 m. liepos 1 d. patvirtintą arba pradėtą rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, tai jo statybai netaikomas reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos ir reikalavimas dėl žemės sklypo ploto ne mažesnio kaip 2 hektarai. Šie reikalavimai netaikomi ir statant kitos paskirties pastatus, reikalingus ūkininko veiklai vykdyti, tiek pagal iki 2023 m. liepos 1 d., tiek ir po šios datos patvirtintą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, t. y. kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro (išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip), pastaruosius 3 metus nedeklaravus pajamų iš žemės ūkio veiklos. Pagalbinio ūkio paskirties pastatų ūkininko sodyboje ar kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, skaičiaus teisės aktai nereglamentuoja, tik neturi būti pažeidžiami teisės aktuose nustatyti žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliai.
Tuo atveju, jei kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pradėtas rengti po 2023 m. liepos 1 d., tai jo sprendiniai negali prieštarauti 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio nuostatoms, t. y. ūkininko sodybos pagalbinio ūkio paskirties pastato statyba negalima mažesniame kaip 2 hektarai žemės sklype ir pastaruosius 3 metus nedeklaravus pajamų iš žemės ūkio veiklos.
Bendruoju atveju, remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio nuostatomis, nedraudžiama statyti pastatus ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos.
Ne didesnio kaip 50 kv. m ploto ir ne aukštesnis kaip 5 m pagalbinio ūkio paskirties pastatas be gyvenamųjų patalpų ar šių parametrų neviršijantis kitas negyvenamasis pastatas, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentele, priskirtinas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei atstumas juose tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m.
Atvejai, kada statant naują nesudėtingąjį statinį privalomas statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD), nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte[2] ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“[3] (toliau – Reglamentas) 3 priedo 1 punkte[4].
Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatomis, statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus SLD, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams SLD nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais.
Taigi, jei numatomas statyti pastatas priskirtinas I grupės nesudėtingiesiems statiniams ir jo statybos vieta nepatenka į Reglamento 3 priedo 1.1 ir 1.4 papunkčiuose nurodytas teritorijas, tai SLD neprivalomas. Kai neprivalomas SLD, neprivalomas ir statinio projektas, jis gali būti rengiamas statytojo pageidavimu.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.
[2]„1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;“
[4] 1. Leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais:
1.1. kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose (išskyrus, kai statytojas yra statybą leidžiantį dokumentą išduodantis viešojo administravimo subjektas ir kurortas nepatenka į kitas šiame papunktyje nurodytas teritorijas), Kuršių nerijoje – statant I grupės nesudėtingąjį statinį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį); Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines) (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį);
1.2. mieste [8.10], konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą [8.18] šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant II grupės nesudėtingąjį statinį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį);
1.3. statant II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą;
1.4. magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, – statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį.
Atnaujinimo data: 2024-02-21